Popiežius Leonas XIV lapkričio 2 dieną Romos „Campo Verano“ kapinėse aukojo Vėlinių Mišias, per kurias meldėsi už mirusiuosius ir jų gedinčius artimuosius. Ypatingą dėmesį Šventasis Tėvas skyrė žmonėms, dėl karo netekusiems artimųjų, ir paragino galinčiuosius sustabdyti smurtą nelikti abejingus jų kančiai.
„Tegul daugybės motinų, vaikų ir senelių ašaros paliečia sąžines tų, kurie turi galią nutildyti ginklus!“ – Mišių homilijoje meldė popiežius. Jis taip pat ragino melstis už visus neseniai artimųjų netekusius žmones, ypač tuos, kurių šeimos narius nusinešė karas.
Leonas XIV pabrėžė, kad Vėlinės yra ne tik mirusiųjų atminimo, bet ir krikščioniškosios vilties diena. Pasak jo, lapkričio 1-ąją švenčiama Visų Šventųjų iškilmė primena amžinojo gyvenimo pažadą, kuriuo grindžiama ir Bažnyčios malda už mirusiuosius.
„Susirinkome švęsti Eucharistijos šioje maldos ir atminties, meilės ir vilties vietoje. Aukojame ją už mirusius tikinčiuosius, už tuos, kurie ilsisi čia, ir už tuos, kuriuos kiekvienas iš mūsų nešiojame savo širdyje“, – sakė Šventasis Tėvas.
Kalbėdamas apie amžinojo gyvenimo viltį, popiežius priminė Kristaus palaiminimą: „Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.“ Jis pabrėžė, kad šie žodžiai ypač svarbūs artimųjų netektį išgyvenantiems žmonėms, kuriems tikėjimas teikia paguodą ir viltį.
„Šią akimirką meldžiamės už tuos, kurie neseniai neteko mylimo žmogaus, ypač už tuos, kuriems jį išplėšė beprasmis karo smurtas“, – kalbėjo Leonas XIV. Šiais žodžiais jis atkreipė dėmesį į karų sukeltą kančią ir būtinybę siekti taikos.
Leonas XIV pabrėžė, kad Vėlinės yra ne tik mirusiųjų atminimo, bet ir krikščioniškosios vilties diena.
Popiežius taip pat priminė, kad, krikščionių tikėjimu, mirtis nenutraukia žmogaus ryšio su mirusiais artimaisiais, o jį perkeičia. Malda už mirusiuosius išreiškia viltį, kad jie pasieks visišką bendrystę su Dievu, kurios tikintieji jau dabar gali patirti per Eucharistiją.
„Tikėjimas į Kristų mums sako, kad mūsų ryšys su mirusiais tikinčiaisiais yra ne nutrūkęs, bet perkeistas“, – pabrėžė Šventasis Tėvas. Homiliją jis susiejo su Apreiškimo knygoje užrašytu amžinojo gyvenimo pažadu, kai Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Apr 21, 4).
Lapkričio 1-osios pavakare „Campo Verano“ kapinėse vyko ir lietuviškos Mišios. Jas aukojo Popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektorius kunigas Audrius Arštikaitis kartu su kitais kolegijoje gyvenančiais dvasininkais. Pamaldose dalyvavo Romoje gyvenantys ir besisvečiuojantys lietuviai.
Šiose Romos kapinėse palaidotos kelios dešimtys lietuvių, tarp jų – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prelatas Kazimieras Šaulys, diplomatas Stasys Girdvainis, vyskupai Vincentas Padolskis, Jonas Bulaitis, Pranciškus Petras Būčys ir Pranas Brazys. Čia taip pat ilsisi prelatai Jonas Bičiūnas, Ladas Tulaba, Antanas Jonušas bei grafas, archeologas ir antikos paveldo kolekcininkas Mykolas Tiškevičius.
