Lenkijos vyskupai įspėjo, kad aštrėjantis konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo veda šalį į „gilią valstybės krizę“. Spalio 31 dieną paskelbtame pareiškime jie paragino politikus mažinti įtampą, pradėti konstruktyvų dialogą ir siekti nacionalinio susitaikymo. Bažnyčios hierarchai pabrėžė, kad jos užduotis nėra nustatyti politinio ginčo kaltininkus.
„Bažnyčiai nepriklauso spręsti, kokios šio ginčo priežastys ir kas atsakingas už tai, kad jis iki šiol neišspręstas“, – pareiškė Lenkijos vyskupų konferencijos prezidiumas, kuriam vadovauja konferencijos pirmininkas, Gdansko arkivyskupas Tadeuszas Wojda (Tadeušas Voida).
Vyskupai paragino politines jėgas pradėti konstruktyvias derybas ir taikiai spręsti nesutarimus. Tikinčiųjų jie paprašė melstis, kad valdantiesiems ir visiems, atsakingiems už viešąjį gyvenimą, netrūktų šviesos bei išminties. Kreipimesi taip pat pabrėžta būtinybė rūpintis bendruoju gėriu ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų stiprinti visuomenės vienybę.
Gniezno arkivyskupas, Lenkijos primas Wojciechas Polakas (Voicechas Polakas), paragino visas konflikto puses derybomis ieškoti bendro sprendimo. Šalies pašvęstojo gyvenimo institutų vadovai taip pat pasisakė už dialogą, grindžiamą pagarba Lenkijos Respublikos Konstitucijai ir galiojančiai teisinei tvarkai. Melstis ragino ir Katovicų arkivyskupas Andrzejus Przybylskis (Andžejus Pšibilskis) bei Lenkijos kariuomenės ordinaras Wiesławas Lechowiczius (Veslavas Lechovičius).
Ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo teisėjų
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sprendžia, ar šalies įstatymai atitinka Konstituciją, tačiau ginčai dėl jo teisėjų skyrimo tęsiasi nuo 2015 metų. Per dabartinę parlamento kadenciją Seimas išrinko aštuonis šios institucijos teisėjus, bet prezidentas Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis), remiamas opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“, priėmė tik trijų jų priesaikas.
Kiti penki išrinkti teisėjai prisiekė parlamente, tačiau Konstitucinio Tribunolo pirmininkas Bogdanas Święczkowskis (Bogdanas Švenčkovskis) neleido jiems vykdyti teisėjo pareigų. Dėl šių teisėjų statuso ir kilo naujausias institucinis konfliktas.
Spalio 30 dieną viena iš penkių teisėjų, kurių įgaliojimai ginčijami, Anna Korwin-Piotrowska (Ana Korvin-Piotrovska), paskelbė vienam mėnesiui nušalinanti Konstitucinio Tribunolo pirmininką B. Święczkowskį ir jo pavaduotoją Bartłomiejų Sochańskį (Bartlomiejų Sochanskį).
Oficialioje Konstitucinio Tribunolo paskyroje socialiniame tinkle „X“ buvo atsakyta, kad A. Korwin-Piotrowska „nėra Konstitucinio Tribunolo teisėja“. Daugelis teisės ekspertų abejoja, ar ji turėjo įgaliojimus priimti tokį sprendimą. Vis dėlto kai kurie teisininkai mano, kad jį būtų galima pateisinti remiantis „aukštesniosios konstitucinės būtinybės“ argumentu.
Prezidentas nutraukė skrydį į Senegalą
Konfliktui aštrėjant, Lenkijos prezidentas K. Nawrockis nutraukė kelionę į Senegalą ir nurodė apsukti lėktuvą. Spalio 31-osios paryčiais jis jau buvo Konstitucinio Tribunolo pastate, prie kurio susirinko šimtai žmonių.
Prezidento kanceliarijos vadovas Pawełas Szefernakeris (Pavelas Šefernakeris) perskaitė valstybės vadovo pareiškimą, kuriame nakties įvykiai pavadinti „prievartiniu konstitucinės institucijos užėmimu“. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas per televiziją išsakė ne mažiau kategorišką poziciją: „Tam tikrais klausimais kompromisas neįmanomas.“
Siūloma pakeisti visus Tribunolo teisėjus
Dalis politikų mano, kad išeitis iš užsitęsusios krizės galėtų būti visos Konstitucinio Tribunolo teisėjų sudėties pakeitimas. Tokiam vadinamajam konstituciniam perkrovimui pritaria Szymonas Hołownia (Šimonas Holovnia), kurio partija „Lenkija 2050“ priklauso D. Tusko valdančiajai koalicijai.
Šį siūlymą jau anksčiau palaikė opozicinės dešinioji „Konfederacija“ ir kairioji „Kartu“ partijos. Tačiau kol kas neaišku, ar toks sprendimas padėtų užbaigti ginčą.
Lapkričio 3 dieną numatytas teisėjų susirinkimas taip pat gali neįvykti dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus. Dienraščio „Rzeczpospolita“ duomenimis, nė vienas iki dabartinės parlamento kadencijos paskirtas teisėjas neketina dalyvauti A. Korwin-Piotrowskos sušauktame susirinkime. Jiems neatvykus, nesusidarytų būtinas dešimties teisėjų kvorumas.
Europos politikų pozicijos išsiskyrė
Lenkijos Konstitucinio Tribunolo krizė sulaukė skirtingų vertinimų Briuselyje ir Strasbūre. Už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Michaelas McGrathas (Maiklas Makgratas) leidiniui „Politico“ pabrėžė, kad Tribunolas turi veikti laikydamasis Lenkijos Konstitucijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos.
„Venecijos komisija aiškiai nurodė, kad naujų teisėjų skyrimas priklauso Seimo kompetencijai“, – pažymėjo eurokomisaras. Venecijos komisija yra Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais. Tačiau M. McGrathas tiesiogiai nepalaikė sprendimo nušalinti Konstitucinio Tribunolo vadovus.
Priešingą vertinimą pateikė Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos bendrapirmininkis Nicola Procaccini (Nikola Prokačinis). Jis apkaltino D. Tusko vyriausybę šiurkščiai pažeidžiant teisinės valstybės principus ir išreiškė paramą Lenkijos prezidentui.
„Tusko vyriausybės veiksmai yra aiškus ir šiurkštus teisinės valstybės principų pažeidimas. Remiame prezidentą Nawrockį, ginantį Lenkijos konstitucinę santvarką“, – pareiškė N. Procaccini.
