Vilniaus arkivyskupijos kunigas Gabrielius Satkauskas sureagavo į arkivyskupo Gintaro Grušo interviu apie Bažnyčią sukrėtusius įtarimus dėl dvasininkų seksualinių nusikaltimų. Jis teigiamai įvertino arkivyskupo atsiprašymą ir problemų pripažinimą, tačiau iškėlė klausimų dėl pagalbos nukentėjusiesiems, nepriklausomo tyrimo ir atsakomybės.
„Pirmiausia – ačiū, kad Arkivyskupas prabilo. Išgirdau atsiprašymą aukų, Bažnyčios ir visuomenės. Išgirdau ir svarbų pripažinimą: viskas nėra gerai, yra ką keisti“, – socialiniame tinkle rašė G. Satkauskas.
Kunigas pakartojo siūlymą Lietuvoje steigti nacionalinį pagalbos seksualinį išnaudojimą patyrusiems žmonėms fondą. Kaip pavyzdį jis nurodė 2019 m. Lenkijos vyskupų įsteigtą Šv. Juozapo fondą, finansuojantį profesionalią pagalbą nukentėjusiesiems ir prevenciją.
„Kodėl Lietuva negalėtų žengti dar toliau – savo Bažnyčios resursais padėti ne tik nukentėjusiems Bažnyčioje, bet prisidėti prie pagalbos visoms seksualinio smurto aukoms Lietuvoje? Man tai būtų tikroji Evangelija“, – teigė kunigas.
G. Satkauskas nesutiko ir su arkivyskupo pozicija, kad dabar nėra tinkamas laikas nepriklausomai komisijai ar platesniam istoriniam tyrimui. Jo nuomone, prevencija ir praeities tyrimas vienas kitą papildo.
„Kaip galime pataisyti sistemą, jeigu tiksliai nežinome, kur ir kodėl ji anksčiau neveikė?“ – klausė kunigas, siūlydamas atlikti nepriklausomą išorinį auditą.
Jis taip pat ragino aiškiai apibrėžti „nulinės tolerancijos“ principą: įrodytas seksualinis nepilnamečio išnaudojimas, jo nuomone, turėtų reikšti, kad dvasininkas nebegali grįžti į aktyvią pastoracinę tarnystę.
Kunigas iškėlė ir klausimą dėl Vilniaus arkivyskupijos apsaugos sistemos. Pasak jo, tas pats asmuo (turimas omenyje kunigas Mykolas Sotničenko – red. past) eina komunikacijos bei nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatoriaus pareigas ir kartu talkina Apaštalinėje nunciatūroje.
„Ar išmintinga viename žmoguje sutelkti institucijos viešosios komunikacijos ir nukentėjusiųjų apsaugos funkcijas, ir dar jį paskirti Nuncijaus talkininku, kuriam ypač svarbus nepriklausomumas, neutralumas ir objektyvumas?“ – klausė G. Satkauskas. Jo nuomone, šios funkcijos turėtų būti atskirtos.
Dvasininkas taip pat ragino išsiaiškinti, kaip 2013 m., G. Grušui perimant Vilniaus arkivyskupijos valdymą, buvo perduodama informacija apie kunigus, skundus, įtarimus ir drausmines problemas.
„Aš neteigiu, kad kažkas buvo nuslėpta“, – pabrėžė G. Satkauskas. Tačiau jis teigė pastarąją savaitę sulaukęs žmonių pasakojimų apie galimą tildymą, nepakankamą reagavimą ir kunigų perkėlimus. Kunigas pabrėžė nelaikantis šių pasakojimų įrodytais faktais, todėl, jo manymu, reikalingas nepriklausomas tyrimas.
„Kad tiesą nustatytų ne gandai. Ne aš. Ne kurija, tirianti pati save. O profesionalus ir patikimas procesas“, – rašė jis.
„Man rūpi mano Arkivyskupas. Man rūpi mano broliai kunigai. Man rūpi Vilniaus arkivyskupija. Bet labiausiai rūpi aukos“, – pabrėžė G. Satkauskas.
Pasak jo, šiuo metu Bažnyčiai nereikia stovyklų „už“ ir „prieš“ arkivyskupą: „Reikia tiesos. Reikia atsakomybės. Reikia pagalbos nukentėjusiesiems. Ir reikia konkrečių sprendimų.“
