Kalifornijoje buvusi medicinos padėjėja padavė į teismą sveikatos priežiūros bendrovę „Kaiser Permanente“ po to, kai JAV Lygių užimtumo galimybių komisija (EEOC) nustatė pagrįstą priežastį manyti, kad bendrovė pažeidė federalinius įstatymus, atsisakiusi suteikti jai religinę išlygą dėl privalomos vakcinacijos nuo COVID-19.
Buvusi medicinos padėjėja Sarah Plath (Sara Plat) birželio 24 dieną pateikė ieškinį JAV Šiaurinės Kalifornijos apygardos teismui. Ji teigia, kad „Kaiser Permanente“ pažeidė 1964 m. Pilietinių teisių įstatymo VII skyrių (Title VII) ir Kalifornijos Sąžiningo užimtumo ir būsto įstatymą, atleisdama ją iš darbo po to, kai dėl savo krikščioniškų įsitikinimų atsisakė skiepytis nuo COVID-19. Ieškinyje ji apibūdinama kaip „pamaldi ir praktikuojanti krikščionė“, kurios tikėjimas yra „svarbiausia jos gyvenimo ir tapatybės dalis“.
1964 m. Pilietinių teisių įstatymo VII skyrius draudžia darbdaviams diskriminuoti darbuotojus dėl jų nuoširdžiai išpažįstamų religinių įsitikinimų.
Remiantis ieškiniu, S. Plath mano, kad kuriant ir bandant vakcinas nuo COVID-19 buvo naudojamos iš abortuotų vaisių audinių išvestos ląstelių linijos, todėl jos yra „neetiškos“ ir morališkai nepriimtinos. Ji taip pat įsitikinusi, kad skiepijimasis pažeistų jos nuoširdžiai išpažįstamus religinius įsitikinimus ir tikėjimą, jog jos kūnas yra „Šventosios Dvasios šventykla“, nes į jį būtų suleistos „potencialiai kenksmingos medžiagos“.
Nors „Kaiser Permanente“ reikalavo, kad darbuotojai būtų pasiskiepiję, iš pradžių bendrovė leido S. Plath toliau dirbti reguliariai atliekant COVID-19 testus. Ji šio reikalavimo laikėsi.
2021 metais bendrovė iš pradžių tenkino jos prašymą taikyti religinę išlygą nuo privalomos vakcinacijos, tačiau vėliau pranešė, kad reikia pateikti papildomos informacijos siekiant įvertinti, ar ji iš tiesų vadovaujasi nuoširdžiai išpažįstamais religiniais įsitikinimais, dėl kurių negali skiepytis.
Po papildomų klausimų apie jos religinius įsitikinimus bendrovė informavo, kad prašymas neatitinka reikalavimų, būtinų religinei išlygai suteikti. 2021 metų pabaigoje, gavusi pranešimą apie atsisakymą taikyti religinę išlygą, S. Plath buvo išsiųsta priverstinių nemokamų atostogų. Vėliau jai buvo nurodyta iki 2022 m. sausio 3 d. pateikti skiepijimo įrodymą, priešingu atveju grėsė atleidimas iš darbo. Praėjus savaitei po nustatyto termino ji buvo atleista.
Tų pačių metų vėliau S. Plat pateikė EEOC skundą dėl diskriminacijos. Šių metų pradžioje komisija pranešė nustačiusi pagrįstą priežastį manyti, kad bent dalis jos skunde nurodytų aplinkybių rodo galimus įstatymų pažeidimus, nors savanoriško susitarimo pasiekti nepavyko.
Ieškinyje teigiama, kad „Kaiser Permanente“ diskriminavo S. Plat, nes nesudarė sąlygų gerbti jos nuoširdžiai išpažįstamų religinių įsitikinimų, dėl jų su ja elgėsi kitaip ir ėmėsi prieš ją atsakomųjų veiksmų, pažeisdama federalinius ir Kalifornijos įstatymus. Ji prašo teismo pripažinti jos atleidimą prieštaraujančiu Konstitucijai, priteisti žalą, bylinėjimosi išlaidas, advokatų honorarus ir kitą teismo tinkama laikomą teisinę gynybą.
„Ši byla yra daugiau nei vienos darbuotojos darbo netekimas, – aiškino organizacijos „Advocates for Faith & Freedom“ vyresnysis teisininkas Samas Kane’as (Samas Keinas). – Ji kelia klausimą, ar amerikiečiai vis dar gali gyventi ir dirbti vadovaudamiesi nuoširdžiai išpažįstamais religiniais įsitikinimais, nebūdami baudžiami korporacijų sprendimų priėmėjų. Nė vienas darbuotojas neturėtų būti verčiamas rinktis tarp savo sąžinės ir pragyvenimo šaltinio, ypač kai buvo galima taikyti pagrįstas religines išlygas“, – kalbėjo jis.
Teisininkas pridūrė, kad JAV Konstitucija ir pilietinių teisių įstatymai buvo sukurti siekiant apriboti institucijų savivalę ir apsaugoti asmens teises. „Kai didelės institucijos mindo eilinių amerikiečių religinius įsitikinimus, mes stosime jų ginti ir kovosime už jų teises“, – teigė jis.
S. Plath ieškinys pateiktas praėjus savaitei po to, kai EEOC paskelbė, jog „Kaiser Permanente“ sutiko sumokėti 358 tūkst. JAV dolerių (apie 304 tūkst. eurų) pagal susitarimą su komisija dėl 12 skundų, susijusių su atsisakymu suteikti religines išlygas nuo privalomos vakcinacijos. Toks susitarimas pasiektas po EEOC tyrimo, kuriame padaryta išvada, kad bendrovė greičiausiai pažeidė 1964 m. Pilietinių teisių įstatymo VII skyrių.
EEOC teigė, kad „Kaiser Permanente“ abejojo darbuotojų religinių įsitikinimų nuoširdumu ir tinkamai nesuteikė religinių išlygų darbuotojams skirtingose bendrovės įstaigose keliose valstijose.
Nors komisija nurodė, kad skundai buvo pateikti keliuose jos padaliniuose, daugiau informacijos apie susitarimus nepateikė.
EEOC pažymėjo, kad, nepripažindama teisinės atsakomybės, „Kaiser Permanente“ sudarė taikos susitarimus su komisija, surengė darbuotojų mokymus apie pagrįstų religinių išlygų taikymą ir įdiegė procedūras, užtikrinančias tokių prašymų nagrinėjimą pagal federalinius įstatymus. Komisija vienus metus stebės, kaip bendrovė laikosi šių įsipareigojimų.
EEOC Los Andželo apygardos direktorė Christine Park-Gonzalez (Kristin Park-Gonsales) pagyrė bendrovę už įgyvendintas taisomąsias priemones, kurios, jos teigimu, turės ilgalaikį poveikį darbuotojams, prašantiems religinių išlygų darbo vietoje.
Ji pabrėžė, kad federaliniai įstatymai įpareigoja darbdavius suteikti pagrįstas religines išlygas, nebent tai darbdaviui sukeltų neproporcingai didelę naštą, ir patikino, kad EEOC toliau užtikrins šio įstatymo laikymąsi.
