Evangelistas ir organizacijos „Samaritan’s Purse“ vadovas Franklinas Grahamas (Franklinas Grehemas) šią savaitę sukritikavo popiežiaus Leono XIV teiginį, kad Dievas atmeta tų, kurie kariauja, maldas, remdamasis Senojo Testamento karaliaus Dovydo pavyzdžiu.
Kaip pranešė „The Christian Post“, antradienio laidoje „Piers Morgan Uncensored“ Grahamas buvo paprašytas pakomentuoti pontifiko žodžius, pasakytus Verbų sekmadienio homilijoje, kurioje popiežius kritikavo bandymus pateisinti karą Jėzaus Kristaus vardu.
„Jis neklauso maldų, kurie kariauja“, – sakė popiežius, cituodamas Izaijo knygą apie smurtą smerkiantį Dievo atsaką: „Net jei ir ilgai melsitės, aš jūsų negirdėsiu. Jūsų rankos visos kruvinos!“
Reaguodamas į tai, Grahamas pareiškė: „Juk Dovydas meldėsi, kad Dievas išmokytų jo rankas kovoti su priešais“, pabrėždamas, kad, jo manymu, Dievas istorijoje veikia vienos ar kitos pusės naudai ir lydėjo Dovydą mūšiuose.
Evangelistas taip pat kalbėjo apie vadinamąją „teisingo karo“ sampratą, kaip pavyzdį pateikdamas Antrąjį pasaulinį karą, ir tvirtino, kad Irano režimas šiandien kelia grėsmę pasauliui.
„Aš noriu taikos, nenoriu karo, bet manau, kad kartais jis gali būti pateisinamas, kai kovojama su blogiu“, – teigė Grahamas, pridūręs, kad tikisi Irano režimo kaitos.
„Aš noriu taikos, nenoriu karo, bet manau, kad kartais jis gali būti pateisinamas, kai kovojama su blogiu“, – teigė Grahamas, pridūręs, kad tikisi Irano režimo kaitos.
Pakartotinai paklaustas apie popiežiaus poziciją, jis pabrėžė nesantis Romos katalikas ir žvelgiantis į šį klausimą iš kitokios perspektyvos, tačiau aiškiai leido suprasti nesutinkantis su teiginiu, jog Dievas atmeta kariaujančiųjų maldas.
Diskusijoje dalyvavęs Izraelio politikas Avrahamas Burgas sukritikavo Grahamo argumentus, teigdamas, kad šis neteisingai interpretuoja karaliaus Dovydo istoriją.
„Dovydas buvo karys, tačiau jam nebuvo leista pastatyti Viešpaties šventyklos, nes jo rankos buvo pilnos kraujo“, – priminė Burgas, pabrėždamas, kad „kruvini kariai neturi teisės statyti Dievo namų“.
Jis taip pat paragino krikščionis atskirti religinius įsitikinimus nuo politinių sprendimų, sakydamas: „Nesikiškite į mano politinę tikrovę. Aš nenoriu mirti jūsų Armagedone.“
Tuo metu Grahamas, kalbėdamas apie Artimuosius Rytus, dar kartą išsakė savo poziciją, jog tam tikromis aplinkybėmis karas gali būti pateisinamas, o konfliktas kelia platesnių diskusijų apie religijos ir eschatologijos įtaką geopolitikai.
Kaip pranešė laikraštis „The Washington Times“, garsus evangelistas taip pat gynė JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), po to kai šis ištrynė dirbtinio intelekto sukurtą atvaizdą, kurį kritikai interpretavo kaip vaizduojantį jį panašų į Jėzų Kristų.
Grahamas kilusį pasipiktinimą pavadino politiškai motyvuotu ir teigė nemanantis, kad prezidentas sąmoningai siekė save pavaizduoti kaip Dievo Sūnų. „Nemanau, kad prezidentas Trumpas sąmoningai vaizduotų save kaip Jėzų Kristų – tai, be abejo, būtų netinkama“, – teigė jis.
Pasak evangelisto, pats atvaizdas neturėjo aiškių religinių simbolių – jame nebuvo nei aureolių, nei kryžių ar angelų, o dominavo patriotiniai elementai, tokie kaip kariai, slaugytoja, koviniai lėktuvai, ereliai ir Laisvės statula.
„Manau, kad tai didelis triukšmas dėl nieko“, – pridūrė Grahamas, kritikos bangą siedamas su politiniais D. Trumpo oponentais.
Tuo metu pats D. Trumpas aiškino, kad atvaizdas turėjo vaizduoti jį kaip gydytoją, padedantį žmonėms, ir tvirtino, jog tik „melaginga žiniasklaida“ jį interpretuoja kitaip.
Grahamas taip pat pabrėžė, kad prezidentas pats šio atvaizdo nekūrė, o tik juo pasidalijo, ir pavadino jį „labiausiai krikščionis ir gyvybės apsaugą palaikančiu prezidentu“ per savo gyvenimą, išskirdamas jo politiką religijos laisvės srityje.
