Indijos Aukščiausiasis Teismas sustabdė visus baudžiamuosius procesus prieš katalikų kunigą Vincentą Pereirą (Vinsentą Pereirą), kaltintą religinių jausmų įžeidimu po to, kai jis per pamaldas pareiškė, kad krikščionybė yra vienintelė tikra religija.
Kunigas iš šiaurinės Indijos Utar Pradešo valstijos nuo 2024 metų vasario kaltinamas pagal Indijos baudžiamojo kodekso 295A straipsnį, pranešė Jungtinėje Karalystėje veikianti organizacija „Christian Solidarity Worldwide“ (CSW).
Šis straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už tyčinius ir piktybinius veiksmus, kuriais siekiama įžeisti religinius jausmus, ir dažnai vertinamas panašiai kaip šventvagystės įstatymas.
2023 metais Utar Pradešo Mau rajone, Muhamabado policijos nuovadoje, buvo pateiktas oficialus policijos skundas, kuriame V. Pereira kaltintas įžeidęs hinduistų bendruomenės religinius jausmus.
Kunigas kreipėsi į Alahabado aukštąjį teismą prašydamas panaikinti kaltinimus, tačiau 2026 metų kovo 18 dieną teismas jo prašymą atmetė, nusprendęs, kad sekuliarioje valstybėje, tokioje kaip Indija, teigti, jog viena religija yra vienintelė tikra, yra neteisinga, nes gali žeminti kitas religijas.
Tuomet V. Pereira apskundė sprendimą Indijos Aukščiausiajam Teismui.
Balandžio 10 dieną teisėjų Vikramo Natho (Vikramo Nato) ir Sandeepo Mehtos (Sandipo Mehtos) kolegija nurodė, kad bylos nagrinėjimas sustabdomas, į šaukimus atsakyti nereikės, o visi baudžiamieji procesai prieš kunigą bus sustabdyti, kol teismas išnagrinės bylą iš esmės.
Teismas taip pat pateikė paklausimą Utar Pradešo valdžiai dėl kunigo skundo, kuriuo ginčijamas Alahabado aukštojo teismo sprendimas.
Indijos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvienam piliečiui teisę laisvai išpažinti, praktikuoti ir skleisti savo religiją, atsižvelgiant į viešosios tvarkos, moralės ir sveikatos reikalavimus. Religijos skleidimas apima teisę skelbti ir dalytis savo tikėjimu.
CSW prezidentas Mervynas Thomas (Mervinas Tomas) palankiai įvertino Aukščiausiojo Teismo sprendimą, pavadindamas jį teigiamu žingsniu religinių mažumų atžvilgiu Indijoje. Jis paragino teismą išteisinti kunigą ir atmesti Alahabado teismo poziciją, esą jokia religija negali pretenduoti į išskirtinę tiesą, teigdamas, kad taip faktiškai kriminalizuojamas svarbus daugelio religijų tikėjimo aspektas.
Krikščionių dvasininkų ir darbuotojų persekiojimas Indijoje yra nuolatinis reiškinys, įskaitant ir smurtinius išpuolius.
Krikščionių dvasininkų ir darbuotojų persekiojimas Indijoje yra nuolatinis reiškinys, įskaitant ir smurtinius išpuolius.
Praėjusį mėnesį paskelbtoje 2026 metų ataskaitoje JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija paragino JAV Valstybės departamentą priskirti Indiją prie „ypatingą susirūpinimą keliančių valstybių“, nurodydama sisteminius ir nuolatinius religijos laisvės pažeidimus.
Organizacijos „United Christian Forum“ (UCF) duomenimis, praneštų smurto prieš krikščionis atvejų skaičius išaugo nuo 139 2014 metais iki daugiau kaip 900 2026 metais, o per pastarąjį dešimtmetį užfiksuota beveik 5 tūkst. incidentų.
2014 metai sutapo su hinduistinio nacionalistinio judėjimo „Bharatiya Janata Party“ atėjimu į valdžią šalies mastu.
Kai kurios Indijos valstijos yra priėmusios vadinamuosius antikonversijos įstatymus, skirtus reguliuoti religijos keitimą, kurie praktikoje kriminalizuoja taikią maldą ir labdaringą veiklą. Daugelyje bylų skundai pateikiami trečiųjų asmenų, o ne tariamų nukentėjusiųjų.
Išanalizavus daugiau nei 100 policijos skundų nustatyta, kad daugelyje jų kartojasi identiškos formuluotės, o kai kuriais atvejais krikščioniškos literatūros turėjimas pateikiamas kaip priverstinio atsivertimo įrodymas, nurodo UCF. Indijos Aukščiausiasis Teismas anksčiau yra konstatavęs, kad tokios bylos, nesant konkrečių kaltinimų ar nukentėjusiųjų, laikytinos baudžiamojo proceso piktnaudžiavimu.
