Vos keli mėnesiai po to, kai 25 metų Noeliai Castillo (Noelijai Kastiljo) buvo atlikta eutanazija po ilgos ir didelio visuomenės dėmesio sulaukusios teisinės kovos, Ispanijos Deputatų Kongresas birželio 11 dieną pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuris ateityje gerokai apribotų teisminę eutanazijos bylų peržiūrą.
Siūlomais teisės aktų pakeitimais būtų paspartintas eutanazijos prašymų nagrinėjimas. Numatyta, kad tokiose bylose būtų rengiamas tik vienas teismo posėdis žemesnės instancijos teisme, o sprendimą būtų galima apskųsti tik Konstituciniam Teismui. Taip būtų gerokai apribotos galimybės ilgalaikiams teisiniams ginčams.
Balsavimas dėl pasiūlymo svarstymo, kurį inicijavo Katalonijos regioninis parlamentas, įvyko praėjus vos trims dienoms po to, kai abiejų Ispanijos parlamento rūmų nariai septynias minutes stovėdami plojo popiežiui Leonui XIV. Savo istorinėje kalboje jis klausė: „Jei gyvybė nebelaikoma pamatine vertybe, kokia ateitis laukia mūsų visuomenių?“
Tuo pat metu, kai buvo pradėta ši teisėkūros iniciatyva, „Krikščionių teisininkų fondas“ (Christian Lawyers Foundation) paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kalba Noelios Castillo tėvas Javieras Castillo (Chavjeras Kastiljas). Jaunai moteriai kovo 23 dieną buvo atlikta eutanazija po dvejus metus trukusios teisinės kovos, kuriai vadovavo jos tėvas.
„Su Noelia buvo pasielgta neteisingai“
Fondo atstovai naujienų agentūrai ACI Prensa nurodė, kad tai yra pirmas ir vienintelis kartas, kai J. Castillo viešai prabilo. Nuo tada, kai jo dukters byla tapo vieša, ir net po jos mirties jis viešų komentarų neteikė.
„Su Noelia buvo pasielgta neteisingai“, – pareiškė J. Castillo. Jis pabrėžė, kad jos psichologinėms ir psichiatrinėms problemoms spręsti buvo galima skirti daugiau išteklių.
Tuo tarpu valstybė, jo teigimu, buvo „labai veiksminga“, kai reikėjo atlikti eutanaziją ir, jo žodžiais tariant, „atsikratyti problemos“.
Pasak tėvo, Noelia sugebėjo įtikinti gydytojus, kad jos situacija atitinka 2022 metais priimto eutanazijos įstatymo kriterijus.
Pasak tėvo, Noelia sugebėjo įtikinti gydytojus, kad jos situacija atitinka 2022 metais priimto eutanazijos įstatymo kriterijus.
„Ji labai sėkmingai juos apgavo, o jie tuo patikėjo“, – sakė J. Castillo. Jis taip pat teigė, kad vertinant eutanazijos prašymus turėtų būti atsižvelgiama ir į tėvų nuomonę.
Vyras pasmerkė aplinkybes, kuriomis buvo priimtas galutinis sprendimas. Pasak jo, kai prieš dukters mirtį į jos palatą atvyko už eutanazijos procedūrų priežiūrą atsakingos Garantijų ir vertinimo komisijos nariai, „jie išvarė mane iš kambario“ ir nesuteikė jokios informacijos, nors jis jos prašė.
Niekas iš šeimos nenorėjo eutanazijos
Prisiminęs dukters mirtį, J. Castillo nesulaikė ašarų. Emocingai kalbėdamas jis sakė: „Dar galėjau ją pamatyti karste, atsisveikinti su ja, o dabar ji gyvena mano atmintyje“, – tarė jis, parodydamas į savo galvą.
„Būčiau buvęs laimingiausias žmogus pasaulyje, jei ji būtų norėjusi ir toliau gyventi su manimi, o aš būčiau galėjęs ja rūpintis iki savo mirties dienos“, – kalbėjo tėvas.
J. Castillo apgailestavo, kad vos tik nusprendė perduoti bylą „Krikščionių teisininkų fondui“, dukra nutraukė su juo ryšius.
„Kai tik ji suprato, kad jos tėvas priešinasi ir stengiasi sustabdyti eutanaziją, ji visiškai mane atstūmė, nors iki tol kiekvieną savaitės dieną buvau šalia jos“, – prisiminė vyras.
„Iki pat paskutinės akimirkos nė vienas iš mūsų nepraradome vilties. Nė vienas. Nei motina, nei tėvas, nei seserys nenorėjo eutanazijos. Visi savaip ir pagal savo galimybes stengėmės tam užkirsti kelią“, – sakė jis.
Po dukters mirties J. Castillo prisipažino jaučiantis prieštaringus jausmus.
„Jaučiuosi bejėgis, tarsi būčiau pralaimėjęs. Mes pralaimėjome, bet kartu ir laimėjome. Turiu pasakyti, kad „Krikščionių teisininkų fondas“ padarė daugiau nei visi tie žmonės, kurie dėl jos nieko nepadarė. Taip, jie tikrai atliko savo darbą“, – kalbėjo jis.
Tėvas išreiškė įsitikinimą, kad „jo dukra dabar yra danguje“, tačiau kartu pripažino, kad teisinė kova jam padovanojo dar dvejus dukters gyvenimo metus.
„Dvejus metus. Ar žinote, ką reiškia dveji gyvenimo metai? Labai daug. Visą gyvenimą“, – aiškino jis.
Pagreitinta tvarka
Birželio 11 dieną svarstyti pradėtas įstatymo projektas numato privalomą „pagreitintos tvarkos“ procedūrą skundams eutanazijos bylose.
Pagal siūlomą tvarką skundai būtų teikiami tik autonominių bendruomenių aukščiausiųjų teismų Administracinių ginčų skyriams, apeinant pirmosios instancijos bei provincijų teismus.
Ispanijoje yra 17 autonominių bendruomenių, kurios apytikriai atitinka federalinės valstybės subjektus.
Numatoma, kad visa apskundimo procedūra vyktų tik viename teisme ir nebūtų galimybės pateikti tolesnės apeliacijos, išskyrus vadinamąjį amparo skundą Konstituciniam Teismui – specialią konstitucinių teisių gynimo procedūrą Ispanijos teisėje.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad tokio pobūdžio skundai atmetami 98 proc. atvejų.
