Praėjus keturiems mėnesiams po to, kai JAV specialiosios pajėgos sulaikė ir pašalino prezidentą Nicolą Maduro (Nikolą Madurą), Venesuela vis dar išlieka politinėje aklavietėje.
Gegužės 4 dieną Venesuelos vyskupų konferencijos vadovybė Vatikane susitiko su popiežiumi Leonu XIV ir informavo jį apie padėtį šalyje.
„Permainos atėjo, taip, tačiau demokratija dar neatėjo“, – ACI Prensa sakė Venesuelos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Jesus Gonzalezas de Zarate (Chesus Gonsalesas de Saratė).
Pasak jo, vis dar lieka daug neatsakytų klausimų dėl artimiausios Venesuelos ateities.
„Per pastaruosius mėnesius uždavėme sau daug klausimų, tačiau vis dar neturime pakankamai atsakymų“, – teigė arkivyskupas po susitikimo su popiežiumi, kuriam buvo pristatyta sudėtinga ir neapibrėžta šalies situacija.
Pasak J. Gonzalezo de Zarate, vyskupai nuolat sulaukia prašymų tarpininkauti siekiant politinių kalinių paleidimo, tačiau „kanalai ne visuomet yra atviri“.
Organizacijos „Foro Penal“ duomenimis, kalėjimuose vis dar laikoma daugiau kaip 450 politinių kalinių, žadėta amnestija įstrigo, o visuomenėje išlieka savavališkų sulaikymų baimė.
Arkivyskupas pažymėjo, kad Venesuelos vyskupai nuolat pabrėžia būtinybę atkurti žmogaus orumo viršenybę, kuri yra esminis Bažnyčios socialinio mokymo principas.
Arkivyskupas pažymėjo, kad Venesuelos vyskupai nuolat pabrėžia būtinybę atkurti žmogaus orumo viršenybę, kuri yra esminis Bažnyčios socialinio mokymo principas.
„Nuo to priklausytų piliečių laisvė, teisė dalyvauti valstybės gyvenime, kelias į demokratiją, kurio mums reikia, taip pat gebėjimas bendrojo gėrio labui peržengti siaurus partinius ar privačius interesus“, – sakė jis.
Nors, pasak arkivyskupo, po N. Maduro sulaikymo įvyko tam tikrų pokyčių, nes „asmuo, anksčiau ėjęs aukščiausias pareigas, jau nebėra valdžioje“, politinėje sistemoje išliko tie patys veikėjai, todėl abejojama, ar realūs politiniai pokyčiai apskritai įvyks.
Prelatas pabrėžė, kad situacija išlieka neaiški.
„Buvo tikimasi konkretesnių sprendimų politinėje srityje, tačiau jie iki šiol nepriimti“, – sakė jis.
Santykiai su Jungtinėmis Valstijomis buvo normalizuoti, tačiau, anot J. Gonzalezo de Zarate, demokratijos atkūrimas nėra artimos ateities perspektyva.
„Politinių institucijų atkūrimas, ekonomikos atsigavimas ir naujos socialinės dinamikos kūrimas yra lėtas, sudėtingas ir sunkus procesas“, – sakė jis.
Arkivyskupas pabrėžė, kad šiame procese būtinas visų dalyvavimas, ypač siekiant įveikti „nuolatinę konfrontaciją ir konfliktais grindžiamą politinę retoriką, nuskurdinusią Venesuelos visuomeninį gyvenimą“.
Jis taip pat paragino skubiai atkurti gyventojų pasitikėjimą institucijomis, tokiomis kaip Nacionalinė rinkimų taryba, Aukščiausiasis Teisingumo Teismas ir kitos valstybės institucijos, kad būtų įmanoma atkurti „sveiką demokratinį gyvenimą“.
Nacionalinė rinkimų taryba skelbia rinkimų rezultatus ir paskelbė N. Maduro paskutinių prezidento rinkimų nugalėtoju, nepaisydama daugybės tai paneigiančių įrodymų.
Vasario mėnesį priimtas amnestijos įstatymas buvo pritaikytas 8 616 žmonių. Tačiau šis procesas, regis, sustojo po laikinosios prezidentės Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges) pareiškimo, kad amnestijos taikymas baigtas.
Bažnyčiai tai buvo svarbi galimybė siekti nacionalinio susitaikymo, nors pats įstatymas buvo taikomas nenuosekliai.
„Ypač svarbi buvo visiška politinių kalinių laisvė, o ne vien jų paleidimas“, – sakė J. Gonzalezas de Zarate.
„Paleidimas reikštų, kad jie išeina iš kalėjimo, tačiau jų veikla ir toliau būtų ribojama. Mes kalbame apie pilnutinę laisvę, tai yra apie visų žmonių visiškos laisvės pripažinimą“, – aiškino arkivyskupas.
Prelatas pripažino, kad po pradinių teigiamų ženklų procesas prarado pagreitį.
„Iš pradžių amnestijos įstatymas buvo įgyvendinamas aktyviau, tačiau vėliau šis procesas ėmė strigti“, – sakė jis.
Jis perspėjo, kad kol Venesueloje žmonės bus kalinami dėl savo politinių pažiūrų ar asmeninių įsitikinimų, bus sunku kalbėti apie taiką ir geresnės visuomenės kūrimą.
Tarp daugelio kalėjimuose mirusių politinių kalinių buvo ir Victoras Hugo Quero (Viktoras Hugo Keras), žuvęs valstybės areštinėje po daugiau nei 25 metus trukusio autoritarinio socialistinio valdymo.
Pasak arkivyskupo, dėl daugelio kitų žmonių likimo vis dar nėra aiškumo.
„Lieka daug klausimų apie kitų žmonių buvimo vietą. Šiuo metu atviras klausimas, ar tie, apie kuriuos nėra jokių žinių, galėjo sulaukti panašaus likimo“, – sakė jis.
N. Maduro nušalinimas iš pradžių sukėlė lūkesčių, tačiau dabar visuomenėje vis labiau jaučiamas nusivylimas.
„Daug kalbama apie investicijas į naftos sektorių, geresnes kainas ir susitarimus su įvairiomis bendrovėmis, tačiau paprasti venesueliečiai ir toliau susiduria su tais pačiais nepritekliais“, – sakė J. Gonzalezas de Zarate.
Tarp pagrindinių problemų jis įvardijo nuolat augančias kainas, mažėjančią perkamąją galią, ribotą prieigą prie paslaugų bei elektros ir vandens tiekimo sutrikimus.
Pasak jo, tokia situacija visuomenėje kelia nusivylimą.
Arkivyskupas taip pat priminė sudėtingą Venesuelos diasporos padėtį.
„Už mūsų šalies ribų gyvena daugiau kaip 8 milijonai venesueliečių“, – sakė jis.
Pasak jo, migracijos pasekmės skaudžiai palietė šeimų gyvenimą.
„Yra vaikų, kurie neturi galimybės augti šalia savo tėvų, ir tėvų, kurie negali džiaugtis savo vaikais ar anūkais“, – sakė arkivyskupas.
Migracija paveikė ir Bažnyčios gyvenimą.
„Dėl daugelio venesueliečių emigracijos parapijos netenka katechetų, bažnytinių tarnysčių bendradarbių ir jaunų žmonių, kurie dalyvavo jaunimo pastoracijoje“, – pažymėjo jis.
Ekonominis nuosmukis šią situaciją dar labiau apsunkina.
„Visiškas visuomenės nuskurdimas, į kurį Bažnyčia stengiasi atsakyti maisto ir sveikatos priežiūros programomis, taip pat veikia krikščionių bendruomenės gyvenimą“, – sakė jis.
Pasak arkivyskupo, dėl to silpnėja ir pačios Bažnyčios galimybės vykdyti pastoracinę veiklą bei padėti žmonėms.
Venesuelos episkopato pirmininkas pažymėjo, kad vienas svarbiausių vyskupų prioritetų yra „išlaikyti vidinę vienybę“.
Venesuelos Vyskupų Konferencijos pirmininkas pažymėjo, kad vienas svarbiausių vyskupų prioritetų yra „išlaikyti vidinę vienybę“.
Ši tema buvo aptarta ir gegužės 4 dieną vykusiame susitikime Vatikane.
Pasak jo, popiežius Leonas XIV buvo „labai dėmesingas ir gerai informuotas apie situaciją šalyje“.
Popiežius ypač domėjosi Bažnyčios vaidmeniu siekiant tautos susitaikymo.
„Jo klausimai buvo susiję su tuo, kokį vaidmenį galime atlikti vienydami Venesuelos žmones ir stiprindami vidinę Bažnyčios vienybę“, – sakė arkivyskupas.
J. Gonzalezas de Zarate pabrėžė, kad Bažnyčios skelbiamos žinios patikimumas priklauso nuo pačių tikinčiųjų liudijimo.
„Mums būtų sunku skelbti vienybę, susitaikymą ir darnų sambūvį, jei pačioje Bažnyčioje būtų matomi nesutarimai“, – teigė jis.
Arkivyskupas taip pat pažymėjo, kad Bažnyčios kvietimas susitaikyti nereiškia užmaršties.
„Yra dalykų, kurie niekada neturėjo įvykti, ir yra žmonių, atsakingų už tai“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot jo, atsakas negali būti grindžiamas kerštu.
„Negalime manyti, kad kerštas ar atpildas išspręs problemas. Širdžių išgydymas turi būti grindžiamas tiesa“, – pabrėžė arkivyskupas.
