Niujorko valstijoje veikiančių keturių vienuolių bendruomenių koalicija federaliniame teisme pasiekė laikiną pergalę – valstija sutiko neversti jų dalyvauti pagalbinės savižudybės procese. Kol bus nagrinėjamas jų ieškinys, valstija negalės reikalauti, kad vienuolės bet kokiu būdu prisidėtų prie pagalbinės savižudybės procedūrų.
Apie teismo sprendimą pranešė Religijos laisvės gynimo fondas „Becket“ (Becket Fund for Religious Liberty), atstovaujantis vienuolėms byloje kartu su Rokvilio Centro (Rockville Centre) vyskupu Johnu Barresu (Džonu Baresu). JAV apygardos teisėja Anne Nardacci (En Nardaci) liepos 30 d. priėmė laikinąją nutartį, kuria valstijai uždrausta reikalauti, kad vienuolės dalyvautų pagalbinės savižudybės procedūrose.
Pagyvenusių ir ligotų žmonių karmeličių vienuolijos (Carmelite Sisters for the Aged and Infirm) generalinė priorė Mary Rose Heery (Merė Rouz Hiri) teigė, kad šeimos patiki vienuolėms savo artimuosius, todėl jos džiaugiasi galėdamos ir toliau likti šalia kiekvieno globotinio iki pat jo gyvenimo pabaigos. Hawthorne’o dominikonių (Dominican Sisters of Hawthorne) generalinė vyresnioji sesuo Marie Edward (Mari Edvard) sakė, kad toks sprendimas leis jų bendruomenei ir toliau su meile tarnauti vargstantiems Kristaus vardu.
Rokvilio Centro vyskupas J. Barresas laikinąją teismo nutartį pavadino svarbiu pirmuoju žingsniu ginant religijos laisvę. Pasak jo, Niujorkas negali versti Bažnyčios į kančią atsakyti savižudybe ar atsisakyti rūpintis sergančiaisiais ir mirštančiaisiais tada, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.
Niujorko pagalbinės savižudybės įstatymas sulaukė griežtos Katalikų Bažnyčios kritikos. 2025 m. gruodį valstijos katalikų vyskupai pagalbinę savižudybę pavadino „dideliu moraliniu blogiu“ ir pareiškė, kad šis įstatymas rodo valstijos valdžios nusigręžimą nuo pačių pažeidžiamiausių žmonių. Jų teigimu, įstatymas sergantiems ir neįgaliesiems siunčia žinią, kad jų savižudybė yra ne tik priimtina, bet ir valstybės skatinama.
Šiais metais atskirą ieškinį prieš įstatymą pateikė ir neįgaliųjų teisių gynėjai. Jie tvirtino, kad įstatymas kelia grėsmę neįgaliųjų gyvybei, nes prieš suteikiant pagalbą nusižudyti nereikalaujama įvertinti paciento psichikos būklės ar to, kaip ji gali paveikti polinkį į savižudybę. Jų teigimu, dėl to pagalbinė savižudybė gali būti taikoma ir pacientams, kurie neserga mirtina liga.
Vis dėlto federalinis teisėjas liepos 30 d. šį ieškinį atmetė. Tuo metu vienuolių byla bus nagrinėjama toliau, o iki jos pabaigos valstija negalės jų versti dalyvauti pagalbinės savižudybės procese.
2026 m. vasarį įteisinusi pagalbinę savižudybę, Niujorko valstija tapo 13-ąja JAV valstija, leidžiančia gydytojams padėti pacientams nutraukti savo gyvybę.
Straipsnyje taip pat primenama, kad Kanadoje pagalbinė savižudybė visoje šalyje įteisinta beveik prieš dešimtmetį. Per tą laiką pagal šią programą gyvybę nutraukė apie 100 tūkst. žmonių.
