Misisipės valstijos pastorius Matthew Olsonas (Metjus Olsonas), neseniai 96 valandas be pertraukos pamokslavęs visą Bibliją nuo Pradžios iki Apreiškimo knygos, teigia, kad jauna raganavimą praktikavusi mergina iš Teksaso atsivertė į krikščionybę po to, kai, jos teigimu, bandymas jį prakeikti baigėsi nesėkme. Praėjus maždaug savaitei po pamokslavimo maratono pabaigos ji parašė pastoriui, kad „Dievas per tas 96 valandas panaudojo jus mano išgelbėjimui“.
Pasak M. Olsono, koledže studijuojanti mergina, vardu Lindsay (Lindsi), prisipažino, kad ji ir keli draugai, užsiimantys raganavimu, pradėjo stebėti tiesioginę jo pamokslavimo transliaciją ketindami jį prakeikti. Tokį sprendimą jie priėmė sužinoję, kad transliaciją stebi ir grupė krikščionių.
Lindsay teigė, kad ji su draugais kalbėjo pastoriui prakeiksmus ir linkėjo jam mirties – meldė, kad jam sutriktų vidaus organų veikla, jis pradėtų dusti, o gerklė prisipildytų kraujo. M. Olsonas pažymėjo, kad panašūs simptomai jam kartais pasireiškia dėl Krono ligos.
Mergina pasakojo, kad stebėdama transliaciją ėmė jausti, jog pastoriaus skelbiama žinia apie Dievo meilę yra skirta būtent jai. Ji taip pat teigė mačiusi, kaip du vyrai prilaikė išsekusį M. Olsoną, o šis pažvelgė į kamerą ir pasakė, kad juos mato, myli ir kad Dievas juos taip pat myli.
Lindsay taip pat tvirtino, kad ir ji, ir jos draugas Marcusas (Markusas), kuris taip pat dalyvavo prakeikimuose, išgirdo pastorių kreipiantis į kiekvieną iš jų vardu ir sakant, kad Jėzus juos myli. Pats M. Olsonas pabrėžė niekada neištaręs jų vardų ir neprisimenantis tos pamokslo dalies.
Mergina pasakojo, kad stebėdama transliaciją ėmė jausti, jog pastoriaus skelbiama žinia apie Dievo meilę yra skirta būtent jai.
Pasak pastoriaus, po šio įvykio Lindsay priėmė krikščionių tikėjimą, o po pusantros savaitės buvo pakrikštyta. Jis šią istoriją pavadino vienu įsimintiniausių viso 96 valandų pamokslavimo įvykių.
Vėliau M. Olsonas patikslino, kad visa tai vyko birželio 2 d., kai jis jau buvo 72 valandas be pertraukos pamokslavęs ir skelbė Laiško romiečiams ištrauką, kurioje apaštalas Paulius sako nesigėdijantis Evangelijos, nes ji yra Dievo galybė išgelbėti kiekvieną tikintįjį.
Tuo metu pastorius buvo visiškai išsekęs, sunkiai kalbėjo ir verkdamas aiškino, kad išgelbėjimas ateina ne dėl žmogaus pastangų, bet dėl Kristaus aukos. Vienu metu du vyrai apie pusvalandį jį prilaikė, kad jis nenugriūtų, tačiau vėliau, pasak M. Olsono, jis vėl galėjo vaikščioti ir tęsti pamokslą.
Pastorius teigė, kad tai vienintelė 96 valandų pamokslavimo dalis, kurios jis visiškai neprisimena. Vis dėlto būtent tuo metu, pasak Lindsay ir Marcuso, jie išgirdo žinią, kad Jėzus juos myli ir gali juos išgelbėti.
M. Olsonas sakė, kad per visą pamokslavimo maratoną patyrė ne tik fizinių sunkumų, bet ir dvasinį pasipriešinimą.
Nors dalis krikščionių jo sumanymą laikė viešųjų ryšių triuku, pastorius pabrėžė, kad vienintelis jo tikslas buvo skelbti Evangeliją.
