Prancūzijos vyskupai pareiškė, kad 2026 m. liepos 15 d., kai Nacionalinė Asamblėja priėmė eutanaziją įteisinantį įstatymą, žymi lemiamą lūžį šalies istorijoje. Jų teigimu, šis sprendimas prieštarauja ilgametei globos tradicijai, kurios tikslas – palengvinti kančias ir lydėti žmogų iki natūralios gyvenimo pabaigos.
Įstatymas buvo priimtas 291 balsu „už“ ir 241 balsu „prieš“.
Vyskupai priminė, kad Prancūzijos prezidentas buvo pažadėjęs ramią ir dalykišką diskusiją dėl eutanazijos, tačiau, jų vertinimu, šį tikslą sužlugdė politiniai, ideologiniai ir ekonominiai motyvai bei klaidinanti retorika.
Prancūzijos vyskupų konferencijos teigimu, priimtas įstatymas gali iš esmės pakeisti visuomenės požiūrį į pažeidžiamumą, senatvę, negalią ir ligą.
Pasak vyskupų, kyla pavojus, kad sunkioje padėtyje atsidūrę pagyvenę žmonės, nenorėdami tapti našta savo vaikams ar anūkams, gali jaustis skatinami paankstinti savo mirtį.
Jie taip pat atkreipė dėmesį į kitų valstybių patirtį, kuri rodo, kad įteisinus eutanaziją kriterijai, leidžiantys pasinaudoti pagalba nusižudyti, ilgainiui linkę plėstis.
Vyskupų teigimu, tokia plėtra vyksta paliatyviosios pagalbos sąskaita.
Prancūzijos vyskupai paragino atnaujinti bendrą įsipareigojimą kartu su šeimomis, sveikatos priežiūros darbuotojais, savanoriais, artimaisiais, asociacijomis ir ligoninių kapelionais ieškoti kitokio kelio – artumo, rūpestingos globos ir kančios palengvinimo.
Jie padėkojo visiems, kurie kasdien rūpinasi sergančiaisiais, žmonėmis su negalia ir pagyvenusiais žmonėmis.
Pareiškimo pabaigoje Prancūzijos vyskupai pabrėžė, kad šalies katalikai kartu su daugeliu kitų geros valios tikinčių ir netikinčių žmonių toliau tarnaus gyvybei. Pareiškimą pasirašė Marselio arkivyskupas, Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Jeanas-Marcas Aveline’as (Žanas Markas Avelinas) ir du konferencijos pirmininko pavaduotojai.
