Birželio 23-osios rytas Lietuvos Parlamente prasidėjo kiek neįprastai Birželio Sukilimo 85-mečio dienai. Nors socialiniai tinklai lūžte lūžo nuo įrašų, skirtų šiai datai, skelbimų apie numatomus minėjimus ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir atokesniuose šalies kampeliuose, valdžios laikysena buvo labiau nei santūri. Na, sakykim, kaip visuomeninio transliuotojo vis dar įvardijančio šį istorinį įvykį kaip „nevienareikšmiškai vertinamą”. Bet tai atskira tema, vargu ar šiandieną verta didesnio dėmesio.
Reportažiukas iš Seimo salės
Įdomiausia buvo stebėti Rezoliucijos „Dėl 1941 m. Birželio sukilimo” išbraukimo iš birželio 23-osios darbotvarkės (Šaunu, kad piliečiai gali stebėti tiesiogines transliacijas iš Seimo posėdžių salės!)
Taigi Seimo Pirmininkas paskelbia kiek netikėtą žinią – išbraukti iš darbotvarkės rezoliucijos svarstymą. Pirmasis prie mikrofono puola ir jau pilnu planu vaizdo transliacijoje – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius. Seimo LSDP frakcijos narys, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys prašo išimti iš darbotvarkės šį klausimą, originaliai akcentuodamas paskaičiui (ne paraidžiui) datą „Vienas devyni keturi vienas metų sukilimo…“ Seimo Pirmininkas pasitikslina, ar frakcijos vardu. Taip, atsako Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, buvęs pedagogas iš Šakių, frakcijos vardu.
Tada įsidrąsina naujosios koalicijos partneris, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas, kitaip tariant, šios partijos vienas iš kūrėjų iki susikirtimo su buvusiu LŽVS vadu R. Karbauskiu. Buvęs sąrašinis „valstietis“, nūnai sąrašinis „demokratas“ į mikrofoną antrina koalicijos partneriui (taip ir sako: Noriu paantrinti…). O tas partneriškas antrinimas yra toks: „Mes nelabai suprantam kam reikalinga ta rezoliucija. Mes visą savo istoriją žinom, mūsų istorikai žino. Mes matom kokia pavojinga šiandien situacija (…)“ . Buvusio Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos ugdytinio citata beveik pažodinė.
Iškart po demokrato prie mikrofono pripuola profesorius Viktoras Pranckietis iš buvusios Žemės ūkio akademijos, kažkada irgi Seiman atėjęs sykiu su Karbauskio valstiečiais. Tačiau gelbėdamasis nuo LŽVS pareikšto nepasitikėjimo sėkmingai įkritęs į Liberalų glėbį. Dar, kaip rašo viešai prieinami šaltiniai, 2020 m. įstojęs į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą. Taigi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys pareiškia, jog norįs atkreipti Seimo Pirmininko dėmesį, kad šiomis dienomis, anot jo, turėtų būti paminėjimas Holokausto pradžios. Gal į kurį posėdį būtų galima įtraukti šį klausimą, sako. Žinoma, agronomijos profesorius iš Noreikiškių lyg ir ne į temą, bet aistrų katilas kurstomas tikslingai.
Rezoliucijos iniciatorius, o realiame gyvenime – politologas, vertėjas, leidėjas dr. Vytautas Sinica dar mėgina paaiškinti, jog pagal Seimo statutą surinkus 47 parašus (o tiek ir buvo surinkta dėl svarstymo) privalu pateiktą klausimą įtraukti į darbotvarkę ir svarstyti. Šiuo atveju tai rezoliucija, kurią pasirašė, užregistravo ir teikė svarstymui 34 Seimo nariai. Kitas dalykas, kalba V. Sinica, kaip Seimo nariai balsuos, tačiau išbraukti iš darbotvarkės, jo žodžiais, būtų akivaizdi prieštara demokratijos principams. Tačiau ši replika tik tuščias šūvis į posėdžių salės palubes. Jaunojo politiko, ne sąrašinio, nieks neklauso. Balsavimas įvyksta greituoju būdu. Rezultatai aiškūs. Pagal koalicijos lyderius.
Apie politinę aritmetiką
Iš 111 užsiregistravusių 68 balsavo atsisakyti svarstyti rezoliuciją. Net 25 susilaikė (čia turbūt tie, kurie dar neišmoko istorijos, tarkim, kaip kalbėtojai D. Jakavičius ir T. Tomilinas).
Liko 16 prieštaravusių tokiam verdiktui. 2 balsavime nedalyvavo, nors ir užsiregistravo dalyvauti posėdyje.
Įdomesnis kiekybinis ir kokybinis pjūvis būtų štai koks. Iš Rezoliuciją pasirašiusių ir teikusių svarstyti 34 Seimo narių paskutiniame „mūšyje“ beliko 7 ( V. Sinica, A. Ažubalis, V. Rakutis, A. Pocius, A. Jakavonytė, A. Anušauskas, V. Šeršniovas). Prieš projekto svarstymą pasisakė 10 teiktos Rezoliucijos buvusių palaikytojų, 6 Rezoliucijos palaikytojai ir teikėjai posėdyje nedalyvavo, 11 sėdėjo salėje tykiai, nes susilaikė (suprask, be nuomonės).
Vis dėlto šioje istorijoje įsimintinas 5 socdemų frakcijos atstovų – Kęstučio Vilkausko, Vilijos Targamadzės, Šarūno Biručio, Andriaus Busilos, Eugenijaus Sabučio demaršas. Birželio 23-osios rytą, prieš prasidedant posėdžiui, Seimo kanceliarijoje šis penketukas (nelyg krepšininkų komanda) užregistravo pareiškimus, kad savo parašus jie atšaukia. (Dokumentai viešai prieinami Lietuvos Respublikos Seimo puslapyje).
Taigi vadinamoji „geroji praktika“ – atšaukimo kultūra plinta Lietuvos Parlamento rūmuose. Pasirodo, galima pradėti ir nuo savo parašo atšaukimo. Nuo savęs.
Nota Bene. Tiesiog galvoju, jeigu tokia „geroji praktika“ atsižadėjimo/ išsižadėjimo asmeninių nuostatų, patvirtintų savo parašu, būtų žinoma 1990-ųjų pavasarį? Jei kitą rytą Kovo 11-osios akto signatarai būtų atsižadėję savo parašų, kur ir su kuo būtume šiandieną?
