Popiežius Leonas XIV patvirtino naują Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos statutą, kuris artimiausius trejus metus galios bandomuoju laikotarpiu. Dokumentas buvo patvirtintas gegužės 20 dieną audiencijoje su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu (Pjetru Parolinu), o popiežius nurodė jį nedelsiant paskelbti oficialiuose Šventojo Sosto leidiniuose, kad statutas įsigaliotų iš karto.
Naujasis statutas apibrėžia komisijos misiją, struktūrą ir veiklos kryptis. Pagrindinis komisijos uždavinys išlieka konsultuoti popiežių ir teikti jam pasiūlymus dėl veiksmingiausių priemonių, skirtų nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugai nuo seksualinio išnaudojimo bei kitų piktnaudžiavimo formų.
Pirmajame statuto straipsnyje pabrėžiama, kad komisija turi padėti užtikrinti veiksmingą prevenciją visoje Bažnyčioje ir prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo vaikams bei pažeidžiamiems asmenims.
Dokumente taip pat išsamiai aptariamos komisijos kompetencijos, bendradarbiavimas su Tikėjimo mokymo dikasterija, pranešimų apie piktnaudžiavimą sistema, pagalbos nukentėjusiesiems organizavimas ir apsaugos priemonių įgyvendinimo stebėsena.
Statutas numato, kad komisija rengs metines ataskaitas apie apsaugos priemonių būklę Bažnyčioje, taip pat koordinuos darbo grupių, vykdomosios tarybos ir patarėjų veiklą.
Svarbi komisijos funkcija – padėti vietinėms Bažnyčioms ir vyskupams kurti apsaugos gaires, kurios atitiktų Bažnyčios kanonų teisę, tačiau kartu gerbtų ir konkrečių valstybių civilinius įstatymus.
Naujajame statute taip pat numatyta, kad nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugos klausimai turės būti nuolat aptariami vyskupų vizitų ad Limina Apostolorum metu, kai jie lankosi Romos kurijos dikasterijose ir susitinka su popiežiumi.
Kovo mėnesį kreipdamasis į komisijos plenarinės asamblėjos dalyvius Leonas XIV pabrėžė, kad prevencija negali būti suprantama vien kaip taisyklių, procedūrų ar protokolų rinkinys. Pasak jo, tikrasis tikslas yra visoje Bažnyčioje ugdyti prevencijos kultūrą.
Popiežius pažymėjo, kad vaikų ir pažeidžiamų asmenų apsauga neturi būti suvokiama kaip iš išorės primesta pareiga. Ji turi tapti natūralia tikėjimo ir krikščioniškos atsakomybės išraiška kiekvienoje bendruomenėje.
Naujasis statutas šią kryptį dar labiau sustiprina. Komisijai pavesta ne tik konsultuoti Tikėjimo mokymo dikasteriją bendro intereso klausimais, bet ir siūlyti geriausius Bažnyčios metodus vaikų bei pažeidžiamų asmenų apsaugai užtikrinti. Dokumente pabrėžiama, kad teisingumas, pagalba nukentėjusiesiems ir prevencija yra neatskiriamai susiję uždaviniai, kurie turi būti įgyvendinami kartu.
