Vilniuje atidarytas VI-asis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas, jo atidarymo metu apie 7 tūkst. tikinčiųjų dalyvavo Eucharistinėje procesijoje miesto gatvėmis.
Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus arkivyskupija, į sostinę atvyko piligrimai iš įvairių pasaulio šalių – nuo Lenkijos iki JAV, Argentinos, Kuveito, Mianmaro, Pakistano bei tolimųjų Voliso ir Futūnos salų.
Šventiniame atidarymo vakare pristatyta šių metų kongreso tema ir pagrindinės artimiausių dienų programos kryptys.
Susirinkusiuosius sveikino aukšti Bažnyčios ir valstybės atstovai: Vatikano Evangelizacijos dikasterijos proprefektas arkivyskupas Rino Fisichella (Rinas Fizikela), prezidentas Gitanas Nausėda, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Maltos ordino didysis magistras Johnas Timothy`is Dunlapas (Džonas Timotis Danlapas) ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Ypatingu vakaro akcentu tapo popiežiaus Leono XIV vaizdo sveikinimas kongreso dalyviams.
„Šventasis Tėvas džiaugėsi galėdamas pasveikinti visus susirinkusius į šeštąjį Pasaulinį Apaštalinį Gailestingumo kongresą, kurio idėją puoselėjo šventasis popiežius Jonas Paulius II“, – teigiama pranešime.
Savo kreipimesi popiežius priminė, kad šiandienis pasaulis, kupinas baimių, įtampos ir karų, ypač ilgisi taikos ir gailestingumo. Pasak Šventojo Tėvo, Dievo gailestingumas yra jėga, galinti atnaujinti žmonių širdis, atverti kelią meilei ir atleidimui bei tapti tikrosios taikos pagrindu.
„Taika, kurios taip giliai trokštame, negali būti pasiekta be gailestingumo“, – pranešime cituojamas popiežius.
Jis taip pat pasveikino Vilniaus arkivyskupą metropolitą G. Grušą, prezidentą G. Nausėdą ir Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų, tapusį kongreso globėju.
Prezidentas pabrėžė, kad gailestingumo žinia ypač svarbi neramiais laikais, todėl Vilniuje vykstantis Gailestingumo kongresas yra labai reikšmingas.
„Nerimui dėl ateities kėsinantis į daugelio sielų ramybę, Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje vyksta pačiu laiku. Tegul dvasios šviesa paliečia kiekvieną jos dalyvį. Tegul ji sklinda ir visam pasauliui“, – sakė G. Nausėda.
Maltos ordino didysis magistras pabrėžė, kad Vilniuje nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas nėra vien istorinis reliktas – jis ir šiandien primena miesto ir tikinčiųjų misiją skleisti Dievo gailestingumo žinią.
Kalbėdamas apie kongreso temą „Statome Gailestingumo miestą“ arkivyskupas G. Grušas pabrėžė, kad tai nėra vien simbolinis šūkis.
„Gailestingumo miestas statomas kiekvieną kartą, kai atleidimas nugali nuoskaudą, kai apsaugomi pažeidžiamiausi žmonės, kai kenčiantieji nėra paliekami vieni, kai tiesa sujungiama su meile ir kai krikščionys tampa gyvais vilties liudytojais“, – teigė jis.
Po oficialių sveikinimų prasidėjo meninė programa.
Programoje pasirodė aktorė Justina Vanžodytė, folkloro ansamblis „Ratilio“, grupė „Ichtus“ su Sasha Song, Veronika Pavilionienė, Petras Vyšniauskas, Ratilai ir Blezdinga, Linas Adomaitis su gospelo choru, grupė „Amnos“, „Vilnius Voices“ ir kiti muzikantai bei menininkai.
Vienu įspūdingiausių atidarymo momentų, pasak organizatorių, tapo šalių delegacijų eisena – kongreso dalyviai, nešdami savo valstybių vėliavas, iškilmingai žengė į sceną, liudydami pasaulinį gailestingumo apaštalavimo mastą ir Bažnyčios vienybę.
„Atidarymo vakaras tapo ne tik oficialia kongreso pradžia, bet ir kvietimu visiems iš naujo atrasti gailestingumą kaip kelią į taiką, susitaikymą ir viltį“, – rašoma pranešime.
Artimiausiomis dienomis Vilniuje vyks konferencijos, liudijimai, maldos susitikimai ir įvairūs renginiai, skirti gilintis į gailestingumo žinią šiuolaikiniam pasauliui.
