Pernai į Lietuvą grįžo 19 tūkst. 310 Lietuvos piliečių, o tai rodo, jog jau šešerius metus iš eilės į šalį grįžta daugiau lietuvių, nei jų išvyksta, trečiadienį skelbia Užsienio reikalų ministerija.
Valstybės duomenų agentūros duomenis cituojanti URM skelbia, kad iš šalies pernai išvyko 9 tūkst. 940 lietuvių.
Daugiausia grįžusiųjų, kaip ir ankstesniais metais, apsigyveno Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėse.
Vertinant sugrįžusiųjų skaičių, tenkantį vienam savivaldybės gyventojui, pirmauja mažosios Lietuvos savivaldybės. Didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, 2025 metais fiksuotas Visagino, Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybėse.
„Matome, kad grįžimas į Lietuvą vis labiau pasiskirsto po visą šalį. Žmonės renkasi ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes savivaldybes, kuriose yra sudarytos visos sąlygos naujai įsikurti sugrįžus iš užsienio. Tai rodo stiprėjančius regionus ir nuoseklių savivaldybių pastangų dirbant su diaspora rezultatus – grįžimas į Lietuvą šiandien nebėra susijęs tik su didmiesčiais“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministerija skelbia, kad savivaldybių vaidmuo skatinant grįžimą į Lietuvą nuosekliai stiprėja, o tai bus aptarta ir birželio pradžioje vyksiančiame Lietuvos savivaldybių garbės ambasadorių suvažiavime.
2025 metų duomenys rodo, kad dažniausiai į Lietuvą grįžta 25–34 metų amžiaus Lietuvos piliečiai.
Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimą koordinuoja URM, kuri yra įsteigusi konsultacijų centrą „Grįžtu LT“, jis teikia aktualią informaciją grįžtantiems, atvykstantiems ar apie sugrįžimą į Lietuvą svarstantiems diasporos atstovams.
URM trečiadienį pateikė galutinius praėjusių metų statistikos duomenis. Tuo metu vasarį Valstybės duomenų agentūra skelbė, kad per 2025-uosius į šalį grįžo 18 tūkst. 155 Lietuvos piliečiai, išvyko – 9 tūkst. 669.
