Popiežius Leonas XIV pirmadienį pateikė iki šiol aiškiausią pontifiko atsiprašymą dėl istorinės Katalikų Bažnyčios vaidmens vergovėje, pripažindamas tiek pavėluotą šios praktikos pasmerkimą, tiek institucinį Bažnyčios dalyvavimą pateisinant vergovę, rašo Faridah Abdulkadiri „Arise News“.
Svarbioje savo pirmosios enciklikos dalyje Leonas teigia, kad Bažnyčiai prireikė šimtmečių visiškai pripažinti, jog „vergovės blogis“ yra nesuderinamas su žmogaus orumu, o šį palikimą jis pavadino „žaizda krikščioniškoje atmintyje“, analizuoja Nigerijos žurnalistė. „Dėl to Bažnyčios vardu nuoširdžiai prašau atleidimo“, – rašo popiežius, išreikšdamas „gilų liūdesį“ dėl pavergtų žmonių patirtų kančių.
„Leonas teigia, kad Bažnyčios vadovai kai kuriais atvejais, reaguodami į valdovų veiksmus, teisino ir įteisino įvairias vergovės formas, įskaitant nekrikščionių pavergimą. Jis taip pat pripažino, kad viduramžiais bažnytinės institucijos turėjo vergų“, – sako Abdulkadiri.
Pasak popiežiaus, Bažnyčia tik XIX amžiuje, valdant popiežiui Leonui XIII, pasiekė „aiškų, visuotinį ir galutinį vergovės pasmerkimą“ po ilgo laikotarpio, kurį jis apibūdino kaip nenuoseklų Bažnyčios mokymą ir praktiką, priduria ji. „Šie pareiškimai laikomi aiškiausiu popiežiaus pripažinimu, kad Bažnyčia prisiima institucinę atsakomybę – jie peržengia ankstesnius pareiškimus, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama pavienių krikščionių, o ne paties Vatikano veiksmams“.
Rašoma, kad 1985 metais lankydamasis Afrikoje popiežius Jonas Paulius II prašė afrikiečių atleidimo už kančias, kurias sukėlė „krikščioniškų tautų žmonės“, dalyvavę vergų prekyboje.
Leono pirmtakas popiežius Pranciškus pasmerkė šiuolaikinę vergovę ir oficialiai atmetė XV amžiaus popiežių dokumentus, kuriais kolonijinės valstybės teisino kolonijinę praktiką, įskaitant vergovę, priduria žurnalistė. „Tačiau ankstesniuose pareiškimuose nebuvo tiesiogiai kalbama apie pačios popiežystės vaidmenį“.
Toliau rašoma: „Leonas šiuos pareiškimus pateikė savo pirmojoje enciklikoje „Magnifica Humanitas“, kurioje nagrinėjami dirbtinio intelekto keliami etiniai iššūkiai ir perspėjama apie naujas su pasauline ekonomika susijusias išnaudojimo formas“.
Po Leono išrinkimo praėjusiais metais paskelbti genealoginiai tyrimai parodė, kad pirmasis Jungtinėse Valstijose gimęs popiežius turėjo protėvių tarp pavergtų žmonių ir vergų savininkų, apibendrina žurnalistė.
Žurnalas „America Magazine“ taip pat rašo, kad popiežius Leonas XIV pirmą kartą taip aiškiai atsiprašė už Šventojo Sosto vaidmenį įteisinant vergovę ir už tai, kad Bažnyčia šimtmečius jos nepasmerkė.
Žurnalas „America Magazine“ taip pat rašo, kad popiežius Leonas XIV pirmą kartą taip aiškiai atsiprašė už Šventojo Sosto vaidmenį įteisinant vergovę ir už tai, kad Bažnyčia šimtmečius jos nepasmerkė. Savo pirmojoje enciklikoje „Magnifica Humanitas“ jis Vatikano laikyseną pavadino „žaizda krikščioniškoje atmintyje“ ir Bažnyčios vardu paprašė atleidimo, teigia portalas.
Kaip pažymi „America Magazine“, ankstesni popiežiai buvo atsiprašę už krikščionių dalyvavimą transatlantinėje vergų prekyboje, tačiau iki šiol nė vienas nebuvo viešai pripažinęs ankstesnių popiežių vaidmens suteikiant Europos valdovams teisę pavergti ir versti vergais „netikėlius“.
Leonas XIV vergovės klausimą iškėlė kalbėdamas apie naujas vergovės ir kolonializmo formas, kurias, anot jo, skatina skaitmeninė revoliucija ir auganti priklausomybė nuo dirbtinio intelekto. Popiežius perspėjo, kad Bažnyčia turi aiškiai pasmerkti naujas išnaudojimo formas, kad ateityje nereikėtų dar kartą prašyti atleidimo.
„America Magazine“ primena, kad juodaodžiai JAV katalikai, aktyvistai ir istorikai jau daugelį metų ragino Vatikaną aiškiai prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį kolonijinių laikų prekyboje žmonėmis. Deitono universiteto istorikė Shannen Dee Williams (Šanen Di Viljams) Leono žodžius pavadino „milžinišku žingsniu“ tiesos pripažinimo ir atitaisymo link.
Deitono universiteto istorikė Shannen Dee Williams Leono žodžius pavadino „milžinišku žingsniu“ tiesos pripažinimo ir atitaisymo link.
Savo enciklikoje popiežius pripažino, kad XV amžiuje Romos Apaštalų Sostas, reaguodamas į valdovų prašymus, „reguliavo ir įteisino pavergimo formas“, įskaitant „netikėlių“ pavergimą vergais. Jis taip pat pažymėjo, kad nors anuometiniai sprendimai negali būti vertinami vien pagal dabartinius standartus, negalima ignoruoti Bažnyčios delsimo pasmerkti vergovę.
Straipsnyje primenama, kad 1452 metais popiežiaus Mikalojaus V paskelbta bulė „Dum Diversas“ suteikė Portugalijos valdovams teisę užkariauti nekrikščionių žemes ir „paversti jų asmenis amžinais vergais“. Vėliau šias teises patvirtino ir kiti popiežiai, o kartu su bule „Romanus Pontifex“ tai tapo vadinamosios Atradimo doktrinos pagrindu.
„America Magazine“ pažymi, kad Vatikanas 2023 metais oficialiai atmetė Atradimo doktriną, tačiau iki šiol formaliai neatšaukė pačių popiežiaus bulių. Tuo metu Šventasis Sostas pabrėžė, kad 1537 metų bulė „Sublimis Deus“ patvirtino vietinių tautų teisę į laisvę ir nuosavybę.
Portalas taip pat primena, kad Leonas XIV priminė, jog jo bendravardis popiežius Leonas XIII tik 1888 metais aiškiai pasmerkė vergovę, nors daugelis valstybių ją buvo panaikinusios gerokai anksčiau. Popiežius taip pat pripažino, kad ankstesniais amžiais vergų turėjo ne tik Bažnyčios institucijos, bet ir kai kurie popiežiai.
Oksfordo universiteto istorikė Anthea Butler (Antėja Batler) teigė, kad Leonui buvo būtina pripažinti Bažnyčios bendrininkavimą vergovėje, jei jis nori įtikinamai kalbėti apie šiuolaikines „technologinio pavergimo“ formas. Tuo metu istorikas Christopheris Kellermanas (Kristoferis Kelermanas) popiežiaus atsiprašymą pavadino itin reikšmingu, nors pažymėjo, kad ateityje reikėtų išsamesnio Bažnyčios vaidmens įvertinimo.
Straipsnio pabaigoje „America Magazine“ taip pat primena, kad Leono XIV šeimos istorijoje buvo ir vergvaldžių, ir pavergtų žmonių. Praėjusį mėnesį lankydamasis Angoloje popiežius meldėsi Mušimos šventovėje, įsikūrusioje svarbioje istorinėje Afrikos vergų prekybos vietoje, ir prisiminė „skausmą ir dideles kančias“, kurias šimtmečius kentė angoliečiai.
