„Pew Research Center“ atlikta apklausa parodė, kad vis daugiau JAV gyventojų mano, jog religijos įtaka JAV gyvenime didėja, o daugiau nei pusė šalies gyventojų religiją vertina teigiamai.
Gegužės 14 dieną paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad 61 proc. JAV suaugusiųjų mano, jog religijos įtaka šalies gyvenime mažėja.
Tuo metu 37 proc. respondentų teigė, kad religijos įtaka auga. Per pastaruosius dvejus metus šis rodiklis padidėjo 19 procentinių punktų.
Ataskaita „Kaip amerikiečiai vertina religijos įtaką valdžiai ir viešajam gyvenimui“ parengta remiantis apklausa, kurioje balandžio 6–12 dienomis dalyvavo daugiau kaip 3,5 tūkst. JAV suaugusiųjų.
Respondentams buvo užduodami klausimai apie religijos įtaką visuomenei, krikščionišką nacionalizmą ir Bažnyčios bei valstybės santykį.
Apklausos paklaida siekia 1,9 procentinio punkto.
Tyrimas parodė, kad 65 proc. katalikų religiją vertina teigiamai, 12 proc. – neigiamai, o 22 proc. nurodė neturintys aiškios nuomonės arba laikosi neutralios pozicijos.
Apskritai 55 proc. amerikiečių religijos vaidmenį JAV gyvenime vertino teigiamai.
Iš jų 21 proc. teigė, kad religijos įtaka auga ir tai yra gerai, o 34 proc. sakė, kad jos įtaka mažėja ir tai yra blogai.
Apklausa taip pat atskleidė nedidelį augimą tarp tų amerikiečių, kurie norėtų, kad krikščionybė būtų paskelbta oficialia šalies religija.
Tokios nuomonės laikėsi 17 proc. respondentų, palyginti su 13 proc. 2024 metais.
Dauguma amerikiečių teigė, kad valdžia turėtų skatinti krikščioniškas moralines vertybes, tačiau neskelbti krikščionybės oficialia religija.
Taip manė 43 proc. respondentų, o 38 proc. pasisakė prieš oficialios religijos įtvirtinimą ir prieš krikščioniškų vertybių skatinimą valstybės mastu.
28 proc. apklaustųjų nurodė, kad Biblija turėtų daryti įtaką JAV įstatymams.
Tarp katalikų 55 proc. teigė, kad Biblija turėtų daryti įtaką įstatymams, o 43 proc. tam nepritarė.
Apklausa taip pat parodė, kad visuomenė geriau susipažinusi su terminu „krikščioniškas nacionalizmas“.
Apklausa taip pat parodė, kad visuomenė geriau susipažinusi su terminu „krikščioniškas nacionalizmas“.
Per dvejus metus dalis žmonių, girdėjusių ar skaičiusių apie šį reiškinį, išaugo nuo 45 iki 59 proc.
Vis dėlto požiūris į krikščionišką nacionalizmą išlieka labiau neigiamas nei teigiamas.
31 proc. respondentų teigė šį reiškinį vertinantys nepalankiai, o 10 proc. – palankiai.
Tyrime taip pat nagrinėtas Bažnyčios ir valstybės atskyrumo klausimas.
Apklausa parodė, kad nuo 2021 iki 2026 metų sumažėjo amerikiečių, norinčių, kad valdžia nustotų laikytis Bažnyčios ir valstybės atskyrumo principo, dalis – nuo 19 iki 13 proc.
Tuo metu 54 proc. respondentų teigė, kad valdžia turėtų toliau užtikrinti šio principo laikymąsi.
Tarp katalikų 49 proc. manė, kad federalinė valdžia turėtų užtikrinti Bažnyčios ir valstybės atskyrumą, o 16 proc. teigė, kad jo laikytis nereikėtų.
Tarp katalikų 49 proc. manė, kad federalinė valdžia turėtų užtikrinti bažnyčios ir valstybės atskyrimą, o 16 proc. teigė, kad jo laikytis nereikėtų.
Didžioji dauguma apklaustųjų – 79 proc. – sakė nemanantys, kad bažnyčios ir kiti maldos namai turėtų remti kandidatus rinkimuose.
66 proc. respondentų taip pat teigė, kad Bažnyčios neturėtų kištis į politinius klausimus.
Tyrimas atskleidė ir ryškius skirtumus tarp respondentų pagal jų politines pažiūras.
75 proc. respublikonų ir respublikonams simpatizuojančių nepriklausomų rinkėjų religijos įtaką JAV gyvenime vertino teigiamai.
Tarp demokratų ir į Demokratų partiją linkusių respondentų taip manė 38 proc.
45 proc. respublikonų teigė, kad Biblija turėtų daryti įtaką JAV įstatymams, o tarp demokratų taip manė tik 13 proc.
Vis dėlto dauguma tiek respublikonų, tiek demokratų sutiko, kad Bažnyčios neturėtų remti politinių kandidatų.
68 proc. demokratų teigė, kad federalinė valdžia turėtų užtikrinti Bažnyčios ir valstybės atskyrumą, o tarp respublikonų taip manė 42 proc.
