Lietuvoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį tradiciškai įvedamas vasaros laikas, laikrodžius pasukant viena valanda į priekį.
Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.
Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 val. ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.
Dar 2018 metais ES pasiūlė atsisakyti laiko sukiojimo ir pereiti prie vieno laiko režimo, tačiau diskusijos Briuselyje įstrigo. Gaivinti idėją naikinti sezoninį laiko keitimą praėjusių metų spalį pradėjo Ispanija.
Pasak Susisiekimo ministerijos, Europos Komisija dabar atlieka poveikio vertinimo studiją, kuri išanalizuos galimus laiko sukiojimo atsisakymo scenarijus. Rezultatų laukiama vasarą.
Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, Lietuva palaiko sumanymą nebesukioti laikrodžių, tačiau ES šalims nesutariant, vargu, ar artimiausiu metu bus pasiektas susitarimas.
Kaip rašė BNS, 84 procentai iš 6,4 mln. europiečių, dalyvavusių 2018 metais Europos Komisijos viešoje konsultacijoje, pasisakė už tai, kad būtų atsisakoma vasaros laiko.
Europos Parlamentas 2019 metais pritarė reformai, tačiau nuo to laiko dalis Bendrijos valstybių jai pasipriešino, tad iniciatyva buvo pristabdyta.
Šiaurės ES šalys ne kartą reiškė susirūpinimą dėl laiko keitimo, pasiremdamos duomenimis, kad ši praktika turi neigiamą fizinį ar psichologinį poveikį maždaug 20 procentų Europos gyventojų.
