Europos vyskupai paskelbė kreipimąsi, ragindami žemyną sekti popiežiaus nurodytomis gairėmis ir išlikti „vilties piligrimais“.
„Gyvename pasaulyje, kurį drasko karai ir smurtas, kuris yra suskaldytas ir poliarizuotas. Daugelis mūsų bendrapiliečių jaučiasi prislėgti ir pasimetę. Tarptautinei tvarkai kyla grėsmė. Šioje situacijoje Europa turi iš naujo atrasti savo sielą, kad galėtų visam pasauliui pasiūlyti nepakeičiamą indėlį į bendrąjį gėrį“, – rašoma tekste.
Dokumente primenama, kad „krikščionybė buvo vienas esminių mūsų žemyno pamatų“, ir nors šiandien krikščionių yra mažiau, „tai netrukdo jiems drąsiai ir atkakliai grįžti prie savo vilties pagrindo“.
Tekste apžvelgiama pokario istorija ir Europos Sąjungos kūrimas. „Europos tėvai steigėjai – Robertas Schumanas, Konradas Adenaueris ir Alcide De Gasperi – įkvėpti savo krikščioniško tikėjimo, nebuvo naivūs svajotojai, bet nuostabaus, nors ir trapaus statinio architektai. „Kadangi jie mylėjo Kristų, jie mylėjo ir žmoniją bei siekė ją suvienyti“, – ne kartą pabrėžė šventasis Jonas Paulius II, primindamas krikščionių vaidmenį kuriant Europą.“
Todėl, rašo vyskupai, „Europa negali būti redukuota vien į ekonominę ir finansinę rinką, nes tai reikštų jos steigėjų pirminės vizijos išdavystę. Gerbdama teisinę valstybę ir atmesdama išskirtinumą propaguojančias izoliacionizmo bei smurto logikas, ji turi rinktis viršnacionalinius konfliktų sprendimo būdus, tinkamus mechanizmus ir sąjungas. Ji visada turi būti pasirengusi atnaujinti dialogą net konfliktų atveju ir darbuotis susitaikymo bei taikos labui.“
„Todėl tarptautinė santvarka, kurią pažinojome, nyksta, o nauja dar tik gimsta“, – teigiama dokumente. „Pasauliui reikia Europos. Tokią atsakomybę krikščionys turi prisiimti kaip skubų uždavinį ir ryžtingai veikti dėl jos ateities, kad ir kur jie būtų, turėdami tą patį gyvą sąmoningumą, kuris vedė steigėjus.“
Kreipimasis baigiamas citata: „Gyvenama kaip nesavanaudiška tarnystė miestui ir žmogui, politika gali tapti meilės įsipareigojimu artimui, – aiškino Robertas Schumanas. – Dėl savo tikėjimo krikščionys kviečiami dalytis su visais Europos gyventojais universalaus broliškumo viltimi.“
Kreipimąsi pasirašė: kardinolas Jeanas-Marcas Aveline’as, Marselio arkivyskupas ir Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas; kardinolas Matteo Maria Zuppi, Bolonijos arkivyskupas ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas; Limburgo vyskupas Georgas Batzingas, Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas; Gdansko arkivyskupas Tadeuszas Wojda, Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas.
