2026 m. žiemos olimpinių žaidynių proga Milano katedra atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Per varžybas Milane, Kortinoje (Cortina d’Ampezzo) ir kituose Alpių regiono miestuose katedra tapo apdovanojimų ceremonijų ir televizijos transliacijų fonu, tačiau kartu išlieka didžiausios Europos arkivyskupijos liturginiu centru.
Šiomis dienomis balto marmuro fasadas matomas televizijos ekranuose visame pasaulyje. Tarptautiniai transliuotojai naudoja katedrą kaip savo reportažų foną. Pavyzdžiui, JAV televizija NBC netgi įrengė specialų studijos bokštą aikštėje priešais katedrą.
Olimpiados organizatoriai aikštę prie katedros pasirinko kaip pagrindinę viešųjų renginių erdvę. Čia kasdien rengiamos apdovanojimų ceremonijos, kuriose sportininkų pergalės pagerbiamos istorinės sakralinės architektūros fone.
Šešis šimtmečius trukusi statyba
Milano katedra, pašvęsta Švč. Mergelės Marijos Gimimui, skaičiuoja apie 600 metų statybos istoriją. Ji pradėta statyti 1386 m. miesto valdovo Gian Galeazzo Visconti nurodymu vietoje, kuri jau romėnų laikais ir ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu buvo religinis centras.
Dėl ilgos statybos Milane atsirado posakis „Lungh ’me la fabrica del dom“ – „Ilgas kaip katedros statyba“.
Formaliai katedra užbaigta tik 1965 m., pašventinus paskutiniąsias bronzines duris. Iki tol prie šio projekto dirbo ištisos kartos architektų ir meistrų iš įvairių Europos kraštų.
157 metrų ilgio ir 11 700 kvadratinių metrų ploto Milano katedra yra didžiausia bažnyčia Italijoje ir laikoma reikšmingiausiu gotikos architektūros pavyzdžiu šalyje. Pasaulyje ji yra trečia pagal dydį bažnyčia. Pastatyta iš šviesaus Kandolijos marmuro, katedra išsiskiria masteliu ir puošnumu.
Viduje skliautus laiko 40 masyvių kolonų, dalijančių erdvę į penkias navas. Centrinės navos aukštis siekia apie 45 metrus. Išorę puošia daugiau kaip 3 000 skulptūrų, 135 fialų ir daugybė gargulų.
Aukščiausioje, 108,5 metro aukščio, smailėje stovi „Madonnina“ – keturių metrų aukščio paauksuota varinė Dievo Motinos statula. Ji laikoma Milano simboliu ir ženklu, išreiškiančiu Marijos globą miestui.
Liturginis centras
Nepaisant pasaulietinio aikštės naudojimo per olimpines žaidynes, Milano katedra pirmiausia išlieka liturgine erdve. Tai Milano arkivyskupo – šiuo metu Mario Delpini – katedra ir ambroziejiškojo rito, savitos lotyniškosios Bažnyčios liturginės tradicijos, centras. Arkivyskupijoje tarnauja apie 2 450 kunigų.
Istoriškai katedros raidai didelę įtaką turėjo šv. Karolis Boromėjus, kuris 1572 m. pašventino dar nebaigtą statyti katedrą ir pertvarkė jos liturginį gyvenimą. Jo relikvijos saugomos kriptoje.
Katedroje taip pat saugoma ir pagerbiama relikvija – Jėzaus Kristaus nukryžiavimo vinis. Kartą per metus, per vadinamąjį „Nivola“ ritualą, ši relikvija iškilmingai nuleidžiama iš aukštai ir parodoma tikintiesiems.
