Įkalinto kinų pastoriaus Ezros Jin (Ezra Džin) dukra Grace Jin Drexel (Greis Džin Dreksel) Tarptautinės religijos laisvės viršūnių susitikime papasakojo apie savo tėvo sulaikymą ir Kinijoje stiprėjančias represijas prieš religines bendruomenes. Ji kalbėjo su viltimi, pabrėždama, kad persekiojimai negali sunaikinti tikėjimo ir kad Dievas nepalieka žmogaus net sunkiausiomis aplinkybėmis.
Jos tėvas buvo suimtas spalio 10 dieną kartu su dar 27 „Siono“ bažnyčios (protestantų) pastoriais ir lyderiais. Pasak Grace , tai buvo vienas didžiausių nepriklausomos krikščionių bendruomenės sutriuškinimų Kinijoje nuo Kultūrinės revoliucijos laikų, sulaukęs tarptautinio pasmerkimo. Suėmimai vyko keliuose didžiuosiuose miestuose, o dalis lyderių buvo paskelbti dingusiais.
Grace aiškino, kad jos tėvo įkalinimas yra platesnės valstybės politikos dalis. Kinijos valdžia, vadovaujama Xi Jinpingo (Si Dzinpingo), vykdo sistemingą religijos kontrolės kampaniją, vadinamą religijos „sinizacija“. Nors oficialiai ji pristatoma kaip religijų pritaikymas kinų kultūrai, kalbėtoja ją apibūdino kaip atvirą represiją.
Nuo 2018 metų, jos teigimu, prasidėjo plataus masto susidorojimas su religine veikla. Buvo šalinami kryžiai, keičiamos giesmės, pamokslai derinami prie socialistinių vertybių, šventovėse montuojamos veidų atpažinimo kameros, o kai kurios bažnyčios uždarytos ar net nugriautos. Šios priemonės, pasak jos, siekia palaužti religinę autonomiją.
represijos neapsiriboja krikščionimis.
Ji pabrėžė, kad represijos neapsiriboja krikščionimis. Spaudimą patiria ir musulmonai, ypač uigūrai, taip pat budistai bei kitos religinės grupės. Tai, Grace vertinimu, rodo sisteminį valstybės siekį kontroliuoti visą religinį gyvenimą šalyje.
„Siono“ bažnyčia tapo valdžios taikiniu po to, kai jos vadovybė atsisakė įrengti veidų atpažinimo kameras. Reaguodama į pasipriešinimą, valdžia perėmė bažnyčios pastatą ir uždraudė Grace tėvui išvykti iš šalies. Nepaisant to, bendruomenė nepasidavė ir perėjo prie hibridinio veiklos modelio.
Pandemijos metu bažnyčia išplėtė internetines pamaldas, o tai paskatino spartų augimą. Per trumpą laiką visoje Kinijoje atsirado apie šimtą naujų susitikimų vietų, o kasdieniniuose susibūrimuose dalyvaudavo tūkstančiai žmonių. Tai pateikiama kaip įrodymas, kad tikėjimo neįmanoma lengvai užgniaužti.
Tuo pat metu suimti lyderiai, įskaitant jos tėvą, laikomi sunkiomis sąlygomis. Pasak Grace, jie verčiami miegoti ant grindų, patiria miego trūkumą ir nuolatines apklausas. Daugeliui jų prastėja sveikata, o galimybės gauti tinkamą priežiūrą išlieka ribotos.
Asmeniškai Grace išgyvena ilgą išsiskyrimą su tėvu. Ji jo nematė septynerius metus, jis nedalyvavo jos vestuvėse ir nėra sutikęs anūkų. Be to, šeima, jos teigimu, patyrė spaudimą ir už Kinijos ribų – sulaukė grasinimų ir buvo sekama Jungtinėse Valstijose.
Nepaisant baimės, ji išlieka viltinga ir remiasi tikėjimu. Dukra tiki, kad kančia gali turėti prasmę ir kad maldos nėra bergždžios. Cituodama tėvo laišką iš kalėjimo, ji pabrėžė, jog Dievo galia palaiko jų šeimą ir kad net didžiausios represijos negali sunaikinti dvasinės vilties.
