Vokietijos kardinolas paskelbė baigiąs savo dalyvavimą prieštaringai vertinamame Vokietijos sinodiniame kelyje, išreikšdamas gilų skepticizmą dėl planų įsteigti nuolatinę sinodinę konferenciją.
„Man Sinodinis kelias yra užbaigtas“, – sakė Kelno kardinolas Rainer Maria Woelki (Rainėr Marija Vėlkis), cituojamas CNA Deutsch.
Siūlomos sinodinės konferencijos koncepcija yra naujausias bandymas sukurti nuolatinį organą Vokietijoje po prieštaringai vertinto proceso, nepaisant pakartotinių popiežiaus Pranciškaus ir Vatikano intervencijų.
Kardinolo pasisakymai, išsakyti interviu Kelno katalikiškam radijui „Domradio“, nuskambėjo jam patvirtinus, kad jis nedalyvaus šią savaitę Štutgarte vyksiančiame šeštajame sinodiniame susirinkime.
Woelki teigė iš pradžių supratęs, jog bus surengti penki susirinkimai, kuriuose jis dalyvavo. Tačiau Vokietijos vyskupų konferencijai vėliau nusprendus rengti vertinamąjį posėdį, jis aiškiai pasakė jame nedalyvausiąs.
„Mano nuomone, šis organas neturi mandato vertinti, ką atskiras vyskupijos vyskupas ar atskira vyskupija įgyvendino ar neįgyvendino iš sinodinio kelio sprendimų“, – sakė kardinolas.
„Mano nuomone, šis organas neturi mandato vertinti, ką atskiras diecezijos vyskupas ar atskira vyskupija įgyvendino ar neįgyvendino iš sinodinio kelio sprendimų“, – sakė kardinolas.
Šie pasisakymai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos katalikų centrinis komitetas (ZdK) jau patvirtino naujos sinodinės konferencijos statutus, nors Vokietijos vyskupų konferencijos sprendimas ir Vatikano patvirtinimas dar laukia.
„Turime palaukti, ką iš tikrųjų pasakys Roma, – pabrėžė Woelki. – Taip pat reikia palaukti, ar vyskupų konferencija per vasarį vyksiantį plenarinį posėdį iš tiesų patvirtins statutus pateiktu pavidalu.“
Kardinolas pabrėžė savo įsipareigojimą Šventimų sakramento įžadams: „Galiu pasakyti tik tiek, kad esu atsakingas pagal savo šventimų įžadus. Pažadėjau saugoti Bažnyčios tikėjimą ir eiti keliu savo vyskupijoje vienybėje su popiežiumi.“
Vienas pagrindinių ginčo taškų siūlomos sinodinės konferencijos statutuose yra bendro svarstymo ir sprendimų priėmimo tarp vyskupijų ordinarų ir ne vyskupų koncepcija. Woelki pripažino, kad sinodinis procesas atliko reikšmingą darbą, ypač piktnaudžiavimo prevencijos ir valdžios naudojimo Bažnyčioje srityse.
Woelki pripažino, kad sinodinis procesas atliko reikšmingą darbą, ypač piktnaudžiavimo prevencijos ir valdžios naudojimo Bažnyčioje srityse.
„Aš palaikau šias temas“, – sakė jis, pridurdamas, kad atitinkamos reformos Kelne jau yra įgyvendintos.
Vokietijos sinodinis kelias dviejų trečdalių dalyvavusių vyskupų balsų dauguma priėmė nemažai prieštaringai vertintų rezoliucijų, įskaitant raginimus palaiminti tos pačios lyties poras, įšventinti moteris į diakonatą, peržiūrėti kunigų celibatą ir keisti Bažnyčios praktiką remiantis translytiškumo ideologija.
Woelki taip pat pažymėjo, kad vienas didžiausių penkių susirinkimų trūkumų buvo evangelizacijos temos ignoravimas, nors popiežius Pranciškus ją pabrėžė savo 2019 m. laiške Vokietijos Dievo piligrimų tautai.
Kaip pranešė CNA Deutsch, Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas), kuris visą savo šešerių metų kadenciją, eidamas Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininko pareigas, aktyviai rėmė Sinodinį kelią, sausio 19 d. paskelbė, kad, vyskupams vasarį susirinkus į posėdį, nebesieks perrinkimo.
Dar griežtesnį Sinodinio kelio vertinimą sausio 23 d. interviu EWTN News pateikė arkivyskupas Georgas Gänsweinas (Georgas Gensvainas) – buvęs popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius ir dabartinis Apaštalinis nuncijus Baltijos valstybėms.
„Kiekvienas, nuo pat pradžių iki šių dienų sekęs Sinodinio kelio įvykius, gali aiškiai matyti vieną dalyką: dalis Sinodinio kelio reikalavimų veda nuo tikėjimo. Tai nėra paaiškinimai, vedantys į tikėjimą, bet sąmoningas nukreipimas nuo jo“, – sakė Gänsweinas.
„Tai negali būti tikslas – elgtis taip, kas galiausiai nepadeda nei tikėjimui, nei patiems tikintiesiems. Šiuo požiūriu tai suprantu ir suvokiu labai aiškiai. Ir galiu tik tikėtis bei melstis, kad šis klaidingas kelias kuo greičiau pasibaigtų.“
„Todėl man sunku priimti mintį dalyvauti organe, kuriame kartu svarstytų ir sprendimus priimtų 27 vyskupai, 27 ZdK nariai ir dar 27 net neišrinkti nariai“, – sakė Kelno kardinolas.
Kardinolas pabrėžė, kad sinodiškumas reikalauja „įdėmaus tarpusavio klausymosi“ ir „bendro klausymosi, ką mums sako Šventoji Dvasia, kartu svarstant ir atskiriant“. Vis dėlto, pasak jo, galutinis sprendimas tenka tam, kuriam patikėta atitinkama tarnystė ir kuris pirmiausia turi jaustis saistomas Bažnyčios tikėjimo.
Vokietijos hierarchas teigė pastebintis „iš esmės skirtingas sampratas apie tai, kas yra sinodiškumas“. „Popiežius Pranciškus, kaip ir popiežius Leonas, ne kartą pabrėžė, kad jis yra dvasinis ir evangelizacijos įrankis“, – sakė jis.
„Man susidarė įspūdis, kad tam tikru Sinodinio kelio etapu Vokietijoje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į konkrečių bažnytinės politikos pozicijų įgyvendinimą“, – apibendrino kardinolas.
