Nuo 2026 metų pradžios pranešta apie du naujus stebuklus, siejamus su šv. Šarbeliu, kurio tikrasis jo vardas Youssef Antoun Makhlouf (Juozas Antanas Maklūfas) užtarimu — vienas jų įvyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitas Libane. Abiem atvejais moterys pasveiko priešingai visoms medicinos prognozėms.
Tikintieji šv. Šarbelį, libanietį maronitų vienuolį ir kunigą, gerbia kaip „dangaus gydytoją“. Su jo užtarimu siejama jau daugiau kaip 30 tūkstančių praneštų stebuklų. Nuo atsiskyrėlio celės Libano kalnuose iki ligoninių palatų įvairiuose žemynuose jo užtarimas, kaip liudijama, pasiekia žmones nepaisydamas sienų, kultūrų ir kartų.
Išgijimo atvejis Jungtinėse Valstijose
Teisininkė Georgianne Walker (Džordžien Volker), gimusi 1975 m. Saut Bende (Indianos valstijoje), pasakojo, kad 2024 m. gruodį jai buvo atlikta pilvo operacija, po kurios netrukus kilo sunki apatinės pilvo dalies infekcija. Ji sukėlė stiprų skausmą ir nuolatinį nerimą, todėl šešias savaites buvo taikytas gydymas antibiotikais. Nors simptomai palaipsniui silpo, operacinė žaizda liko atvira, uždegiminė ir negyjanti.
Nepaisant atidaus chirurgo ir kitų medikų priežiūros, žaizda nerodė jokio pagerėjimo. Dešimt mėnesių Walker kasdien keitė tvarsčius dėl nuolatinio kraujavimo. Galiausiai chirurgas nusprendė, kad būtina antroji operacija uždegiminiam audiniui pašalinti, ir paskyrė pakartotinę chirurginę intervenciją.
2025 m. rugsėjį Walker aplankė jos libanietis draugas George’as Issa (Džordžas Isa), kuris prieš trejus metus pats buvo išgijęs per šv. Šarbelio užtarimą. Jis atsivežė mažą indelį aliejaus, siejamo su šventuoju, ir paragino ją melstis prašant jo užtarimo bei patepti žaizdą šiuo aliejumi.
Palaiminto aliejaus naudojimas nuo seno yra įsitvirtinusi Rytų krikščionių tradicija ir praktikuojamas iki šiol.
Palaiminto aliejaus naudojimas nuo seno yra įsitvirtinusi Rytų krikščionių tradicija ir praktikuojamas iki šiol. Šv. Šarbelio atveju ši senoji praktika tebėra gyva: Annajos Šv. Marono vienuolyno vienuoliai laimina aliejų prie šventojo relikvijų ir dalija jį tikintiesiems, prašantiems jo užtarimo dėl išgijimo ar kitų malonių.
Walker liudijo, kad pasimeldė ir patepė žaizdą aliejumi, po to ji visiškai sugijo. Ji pasveiko ir nebereikėjo planuotos operacijos. Moteris sakė tikinti, jog išgijimas įvyko per šv. Šarbelio užtarimą, ir išreiškė dėkingumą tiek šventajam, tiek draugui už, jos žodžiais, gyvenimą pakeitusį įvykį.
Išgijimas oficialiai užregistruotas 2026 m. sausio 17 d.
Pasveikimas be medicininio paaiškinimo Libane
Antrasis šių metų stebuklas užfiksuotas Rachai Charbel (Raša Šarbel), kurios giminystės ryšys su šv. Šarbeliu nežinomas. Ji gimė 1987 m. Džezine – kalnų miestelyje pietų Libane.
2025 m. spalio 1 d. Racha buvo paguldyta į ligoninę dėl stipraus nugaros skausmo. Magnetinio rezonanso tyrimas, atliktas gydančio gydytojo dr. Christiano Atiyos (Kristijano Atijos), neurochirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos specialisto, parodė stuburo naviką — meningiomą, 2,3 cm ilgio ir 0,3 cm storio.
Pasak gydytojo, navikas nereagavo į vaistus, kėlė pavojų stuburo nervams ir kraujagyslėms, o vienintelis gydymo būdas buvo chirurginis pašalinimas. Po trijų mėnesių buvo suplanuotas pakartotinis MRT tyrimas stebėti ligos eigai, o 2026 m. sausio 7 d. numatyta preliminari hospitalizacijos data, jei operacija būtų reikalinga.
Racha pasakojo, kad sausio 6-osios naktį virš jos lovos kabėjo šv. Šarbelio atvaizdas. Ji uždėjo ranką ant paveikslo ir paprašė išgijimo prieš užmigdama.
Sausio 7 d. ryte moteris sugrįžo į ligoninę pakartotiniam MRT. Jai buvo pasakyta, kad tyrimas truks apie 45 minutes ar ilgiau, jei prireiks. Tačiau procedūra baigėsi po maždaug 20 minučių ir atskleidė netikėtą rezultatą — navikas buvo visiškai išnykęs.[
procedūra baigėsi po maždaug 20 minučių ir atskleidė netikėtą rezultatą — navikas buvo visiškai išnykęs.
Pasak Rachos, gydytojas jai nurodė, jog medicininio paaiškinimo tokiam išnykimui nėra ir kad toks navikas negali dingti be chirurginės intervencijos.
Sausio 17 d. Racha atvyko padėkos piligrimystėn į Annajos Šv. Marono vienuolyną, kur oficialiai užregistravo išgijimą ir pateikė atitinkamus medicininius dokumentus. Vėliau ji sakė, kad ši patirtis tapo lūžio tašku jos gyvenime ir sustiprino tikėjimą.
Šventasis ir gailestingumo upė
Libanietis šventasis — maronitų apeigų kunigas ir atsiskyrėlis vienuolis — buvo plačiai žinomas dėl užtarimo, kurį jam priskiria katalikai, musulmonai ir kitų religijų atstovai, įskaitant drūzus.
Šv. Šarbelis mirė 1898 m. gruodžio 24 d. Jį palaimintuoju paskelbė popiežius Paulius VI 1965 m. gruodžio 5 d., o šventuoju kanonizavo tas pats pontifikas 1977 m. spalio 9 d.
2025 m. gruodį popiežius Leonas XIV tapo pirmuoju popiežiumi, aplankiusiu šv. Šarbelio kapą kelionės į Libaną metu.
Vizito metu popiežius šventojo užtarimą pavadino „gailestingumo upe“, primindamas kasmėnesinę piligrimystę kiekvieno mėnesio 22 dieną — vykstančią atminti stebuklą, suteiktą moteriai Nouhad El Chami (Nuhad El Šami). Ši pamaldumo praktika iki šiol sutraukia tūkstančius piligrimų.
