Pirmajai Kuveito bažnyčiai oficialiai suteiktas mažosios bazilikos statusas, taip pažymint reikšmingą etapą šalies krikščionių bendruomenei ir viso Persijos įlankos regiono Bažnyčioms.
Apie šį sprendimą buvo paskelbta penktadienį vykusių pamaldų metu Arabijos Dievo Motinos bažnyčioje Al Ahmadžyje, praneša Vatican News.
Iškilmei vadovavo Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, specialiai šia proga atvykęs į Kuveitą.
Mažosios bazilikos titulas Vatikano suteikiamas bažnyčioms, pripažintoms dėl jų istorinės ir dvasinės reikšmės, architektūrinio savitumo arba svarbaus pastoracinio vaidmens. Šis sprendimas reiškia, kad Al Ahmadžio bažnyčia tapo pirmąja Kuveite ir viena iš nedaugelio Arabijos pusiasalyje, gavusių tokį titulą.
Pamaldų metu kardinolas Parolinas taip pat apmąstė tos dienos Evangelijos skaitinį, kuriame Jėzus klausia mokinių: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ Atsigręždamas į Kalėdų laikotarpį, jis pabrėžė, kad Kristaus priėmimas reiškia ne vien Jo gimimo šventimą, bet ir tikrą Jo tapatybės bei jos reikšmės tikinčiųjų gyvenimui pripažinimą.
Kardinolas šią dieną pavadino istoriškai svarbia ne tik Kuveito krikščionims, bet ir visam Arabijos regionui, atkreipdamas dėmesį, kad tokio pobūdžio pripažinimas Persijos įlankos šalyse yra itin retas.
tokio pobūdžio pripažinimas Persijos įlankos šalyse yra itin retas.
Iškilmėse dalyvavo Kuveito krikščionių bendruomenės nariai, diplomatai, valdžios atstovai bei Kuveito naftos kompanijos pareigūnai – tai liudijo ilgametį bažnyčios buvimą šalies socialiniame gyvenime.
Bažnyčios ištakos siekia 1948 metus, kai nedidelė užsienio darbininkų grupė, daugiausia dirbusių besiformuojančioje Kuveito naftos pramonėje, įkūrė kuklią koplyčią augančiai krikščionių bendruomenei. Al Ahmadžyje, netoli pagrindinių naftos objektų, pastatyta koplyčia atspindėjo spartų demografinį pokytį, kai į šalį atvyko darbininkai iš Azijos ir Artimųjų Rytų.
Plečiantis darbo jėgai, koplyčią pakeitė nuolatinė bažnyčia, tapusi pagrindine katalikų migrantų maldos vieta. Per dešimtmečius ji išliko glaudžiai susijusi su Kuveito naftos pramone ir migrantų darbu, kuris iki šiol formuoja šalies ekonomiką.
Remiantis Operation World duomenimis, krikščionys sudaro apie 13,8 proc. Kuveito gyventojų. Didžioji jų dalis – užsieniečiai. Kuveito Katalikų Bažnyčia skaičiuoja, kad šalyje gyvena apie 200 tūkst. krikščionių, tarp jų – maždaug 200 vietinių Kuveito piliečių.
Katalikų bendruomenę sudaro apie 75 tūkst. tikinčiųjų, daugiausia migrantų iš Pietų ir Pietryčių Azijos bei Artimųjų Rytų. Šalyje taip pat tvirtai įsitvirtinusios kitos krikščioniškos tradicijos: evangelikai (apie 15 tūkst.), koptai ortodoksai (per 60 tūkst.), anglikonai (apie 115), taip pat kelios mažesnės bendruomenės, kartu telkiančios dešimtis tūkstančių tikinčiųjų.
Nors religinė laisvė Kuveite veikia aiškiai apibrėžtų teisinių ribų rėmuose, šalis laikoma viena palankiausių Persijos įlankos valstybių krikščionybės praktikavimui.
