O Rex gentium, et desideratus earum, lapisque angularis, qui facis utraque unum : veni, et salva hominem, quem de limo formasti.
„O trokštamasis tautų Karaliau, kertinis akmenie, jungiantis tai, kas buvo išskirta! Ateik ir išgelbėk žmogų, kurį sukūrei iš žemės molio.“
Nes kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“. Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę. (Iz 9,5-6)
„Dėl to Viešpats DIEVAS šitaip sako: „Štai ant Ziono dedu aš akmenį, išmėgintą akmenį, brangų kertinį akmenį, kaip tvirtą pamatą: ‘Kas pasitiki juo, nedreba iš baimės“ (Iz 28,16)
Kristus yra tautų Karalius ne todėl, kad viešpatautų jėga, bet todėl, kad sujungtų tai, kas buvo suskilę. Kaip kertinis akmuo, Jis laiko drauge Dievą ir žmogų, pažadą ir jo išsipildymą, tautas ir jų ilgesį. Advento maldoje Bažnyčia prašo, kad šis Karalius iš naujo sutvirtintų mūsų gyvenimus ir išgelbėtų žmogų, sukurtą iš dulkių, bet pašauktą amžinybei.
