Viena svarbiausių Katalikų Bažnyčios mariologų asociacijų paskelbė griežtą kritiką dokumentui Mater Populi Fidelis – neseniai paskelbtai Vatikano doktrininei notai, sulaukusiai priekaištų dėl kai kurių seniai nusistovėjusių Marijos titulų sumenkinimo.
Gruodžio 8-ąją, švenčiant Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę, Tarptautinės Marijos asociacijos Teologinė komisija (IMATC) paskelbė 23 puslapių dokumentą, kuriame įvardija įvairias Mater Populi Fidelis vietas kaip klaidingas, „apmaudžias“ ir reikalingas „esminių paaiškinimų bei pataisų“.
Komisija teigia, kad svarbi dokumento dalis labiau primena protestantišką nei katalikišką teologiją, ir ragina „tikro sinodiško dialogo dvasia“ iš naujo įvertinti šią doktrinę notą.
Mater Populi Fidelis, paskelbta lapkričio 4 d. Tikėjimo mokymo dikasterijos (TMD), moko, jog Marijos dalyvavimas išganymo darbe visada turi būti suprantamas kaip visiškai priklausomas nuo Kristaus vienintelio Tarpininko ir Atpirkėjo, ir kad jokios formuluotės negali nustelbti šios asimetrijos.
Dokumente patvirtinami tokie tradiciniai titulai kaip Dievo Motina ir Bažnyčios Motina, tačiau titulai „Bendraatpirkėja“ (Co-Redemptrix) ir kai kurios „Visų Malonių Tarpininkės“ (Mediatrix Omnium Gratiarum) vartosenos pripažįstamos pastoraciškai ir teologiškai dviprasmiškomis. Jų neįsakoma drausti, tačiau rekomenduojama nevartoti oficialiuose mokymuose ar liturgijoje.
Mariologijoje titulas „Bendraatpirkėja“ reiškia unikalų, bet visiškai pavaldų Marijos dalyvavimą Kristaus atpirkimo misijoje – ypač per jos fiat įsikūnijimo metu ir sąjungą su Kristaus auka, nepateikiant Marijos kaip atskiros atpirkėjos. „Visų Malonių Tarpininkė“ reiškia, kad visos Kristaus laimėtos malonės žmonėms yra teikiamos Dievo per Marijos motinišką užtarimą.
New Catholic Encyclopedia (2010) leidimas teigia, kad titulas Co-Redemptrix pirmą kartą katalikų literatūroje pasirodė XIV a. pabaigoje ir „katalikai jau nebekvestionuoja jo teisėtumo“. Titulas Mediatrix Omnium Gratiarum savo ištakomis siekia VIII a. šventuosius ir XVII a. pasiekė visuotinį pripažinimą.
Sumenkindama šiuos titulus TMD sukėlė mariologų nerimą, kad dokumentas priima minimalistinį požiūrį į Švč. Mergelę Mariją ir jos vaidmenį išganyme. Bijoma, jog tai silpnins pamaldumą Marijai ir užkirs kelią naujoms mariologinėms dogmoms po dešimtmečius trukusių tyrimų. Kiti dokumentą giria kaip aiškumo ir ekumeninės vienybės priemonę, kuri padeda Marijos vaizdinius stipriau sutelkti į Kristų.
Tarptautinė Marijos asociacija vienija teologus, vyskupus, dvasininkus, vienuolius ir pasauliečius, siekiančius skleisti pilnatvišką Marijos mokymą ir pamaldumą.
Komisiją sudaro kardinolai, vyskupai ir daugiau nei 40 tarptautiniu mastu pripažintų mariologų, tarp jų – Scott Hahn, Mark Miravalle, Michael Sirilla.
IMATC giria dokumento dėmesį Kristaus vieninteliam atpirkimui, jo biblinę kalbą apie Marijos dalyvavimą išganyme ir bendrą tikinčiųjų bendradarbiavimo su Kristumi sampratą. Tačiau greitai pereina prie kritikos, pažymėdama, kad ši doktrininė nota, nors ir priklausanti ordinariniam Magisteriumui, „stovi žemesniame lygyje“ nei aiškūs popiežių pareiškimai.
Dėl titulo „Bendraatpirkėja“
Teologai atmeta TMD teiginį, kad titulas „visada netinkamas“ arba „visada neparankus“.
IMATC teigia: jei titulas visada netinkamas, „tuomet popiežiai, kurie jį naudojo, elgėsi netinkamai ir neapdairiai“, o šventieji, mistikai ir Bažnyčios daktarai, jį vartodami, buvo „neatsakingi“.
Komisija džiaugiasi Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto kardinolo Victoro Manuelio Fernándezo patikslinimu, kad titulas nuo šiol neturėtų būti vartojamas oficialiuose dokumentuose, tačiau gali būti naudojamas teologinėse diskusijose ir privačioje maldoje.
Vis dėlto IMATC mano, kad dokumentas „iš esmės nutyli Marijos aktyvaus bendradarbiavimo objektyviajame atpirkime vertę“ ir kad draudimas titulą vartoti oficialiai yra „doktrinos vystymosi neigimas“.
Teologai pažymi, jog daugybė teologinių terminų (pvz., Dievo Motina, Trejybė, transsubstanciacija, popiežiaus neklaidingumas) taip pat reikalauja nuolatinių paaiškinimų. Todėl vien dviprasmybė negali būti priežastis atsisakyti titulo.
Dėl titulo „Visų Malonių Tarpininkė“
IMATC kritikuoja TMD už tai, kad šiam Marijos vaidmeniui suteikiama tik maldos (intercesinė) prasmė, nutylint visą tradicinį mokymą apie Marijos visuotinę malonių mediaciją.
Komisija mini, kad:
– 12 popiežių nuo XVII iki XXI a. patvirtino Marijos universalią mediaciją;
– Trys Pijaus XI komisijos surinko daugiau kaip 2000 puslapių dokumentų, palaikančių šios dogmos galimybę;
– Dokumente nutylima aiški Pijaus X mokymo linija apie Marijos aktyvų, nors ir antrinį, dalyvavimą malonių sklaidoje.
Kitos kritikos
IMATC teigia, kad dokumentas:
– nepateikia „tikro Marijos motinystės teologinio vaizdo“;
– silpnina Marijos sąjungą su Kristumi sielų pašventinimo darbe (priešingai nei mokė šv. Jonas Paulius II Redemptoris Mater);
– sumenkina Marijos nuopelnus ir tuo pačiu „gali pakirsti visos žmonių bendradarbiavimo su malone teologijos pagrindus“;
– sukelia sumaištį dėl tradicinių pamaldumo formų – Stebuklingojo medalikėlio, rožinio, škaplieriaus;
– gali susilpninti tikinčiųjų pasitikėjimą Magisteriumu.
„Protestantiška nei katalikiška“
Komisija teigia, kad būtent mokymas apie Marijos Bendraatpirkėjos ir Visų Malonių Tarpininkės vaidmenį „sudaro nuolatinį Bažnyčios mokymą“, besitęsiantį nuo Šventojo Rašto, Bažnyčios tėvų ir Tradicijos iki šiuolaikinių popiežių.
IMATC pabrėžia, kad teiginys apie „vien Kristų“ be jokio žmogaus dalyvavimo atpirkime „labiau primena protestantišką teologiją nei katalikišką“.
Dokumento pabaigoje komisija išreiškia viltį, kad jų pastabos prisidės prie sinodinėje dvasioje įvyksiančio Mater Populi Fidelis peržiūrėjimo ir kad ši peržiūra atkurs „didesnę nuoseklumo, vystymosi ir dermės su ankstesnių popiežių mokymu dermę“.
