Didėjant grėsmėms iš Rytų pusės kaip niekada reikalingas stiprus NATO, ir Lietuva išlaikys ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai bei palaipsniui jį didins iki 2,5 proc. 2030 metais, sako į viršūnių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda.
„Reikia pabrėžti šito NATO viršūnių susitikimo reikšmę, jis vyksta ypatingu laikotarpiu, kada patiriame didėjančias grėsmes, ypatingai iš Rytų pusės, todėl šiandien NATO kaip niekada reikalingas stiprus, gyvybingas, patikimas“, – sekmadienio vakarą NATO viršūnių susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Mūsų pagrindinė žinia – mes visomis išgalėmis norime prisidėti prie NATO kaip kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemos, kuri pasiruošusi reaguoti į visokio pobūdžio iššūkius greitai ir labai ryžtingai, nes šiandien greitis ir gebėjimas labai aiškiais resursais reaguoti į kylančius iššūkius yra kertinis elementas. Štai kodėl mes pasisakome, kad tai turi būti atitinkamai finansuojama“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva yra įsipareigojusi palaikyti krašto apsaugos finansavimą „ne mažesnį nei 2 proc. BVP kaip yra šiuo metu ir didinti šį procentą palaipsniui iki 2,5 proc. 2030 metais“.
Pasak G. Nausėdos, Lietuvai taip pat svarbu, kad NATO komunikate būtų atspindėtos regionui aktualios grėsmės.
„Pirmiausia Baltarusijos klausimu norime tam tikros analizės ir labai aiškaus faktų konstatavimo, čia negalime apeiti Rusijos klausimo, kadangi Rusija yra tas veiksnys, kuris tarpusavyje su Baltarusija susijęs, ir mes matome akivaizdžias Rusijos pastangas pasinaudoja situaciją Baltarusiją „praryti“. Šiandien šios dvi valstybės, kurios siekia susivienyti, sudaro papildomą pavojų aplinkinėms valstybėms, nes jos remiasi agresyvia retorika, agresyvia elgsena“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas G. Nausėda pirmadienį Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime, kur kels regioninio saugumo klausimus, tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos bei Baltarusijos.
NATO šalių lyderių susitikime pirmą kartą dalyvaus ir šiemet prisiekęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).
Įtampa tarp Vakarų demokratijų ir Minsko auga nuo pernai, kai prezidento rinkimų nugalėtoju paskelbtas šalį jau trečią dešimtmetį valdantis Aliaksandras Lukašenka ėmėsi dorotis su opozicija ir režimo kritikais.
Santykiai tarp Vakarų ir Minsko dar labiau pašlijo po to, kai gegužės pabaigoje Baltarusijos tarnybos nukreipė į Vilnių iš Atėnų skridusį „Ryanair“ lėktuvą į Minską ir sulaikė opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių bei jo merginą Sofiją Sapegą. Šis incidentas taip pat bus aptartas NATO viršūnių susitikime.
Sąjungininkai nuo 2017 metų Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoja tarptautinius batalionus Rusijai atgrasyti. Tai padaryta reaguojant į jos veiksmus Ukrainoje.
Lietuva taip pat siekia Aljanso garantijų dėl oro ir jūrinės gynybinių pajėgumų sustiprinimo.
Birželio pradžioje prezidentas su Vyriausybės atstovais sutarė šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. BVP. Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota.
Kaip skelbta anksčiau, buvo sutarta, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln. eurų didesnis, o tai užtikrins, jog asignavimai šiai sričiai sieks 2,03 proc. BVP. Lietuvos biudžeto rodiklių įstatymas leidžia Finansų ministerijai pasiskolinti, siekiant užtikrinti, kad finansavimas gynybai nesiektų mažiau 2 proc. BVP.
