Europos Sąjunga šeštadienį baigė rengti naują reglamentą, skirtą įpareigoti technologijų milžines šalinti žalingu laikomą turinį, žengdama dar vieną žingsnį griežtesnio tokių įmonių veiklos reglamentavimo link.
Skaitmeniniu paslaugų aktu (Digital Services Act, DSA) – didžiulio projekto, skirto technologijų bendrovių veiklai reguliuoti, antrąja dalimi – numatomos griežtesnės bausmės platformoms ir tinklapiams, skelbiančioms įvairų draudžiamą turinį: nuo neapykantą kurstančios kalbos iki dezinformacijos ir vaikų lytinio išnaudojimo vaizdų.
ES pareigūnai ir parlamentarai per šeštadienį Briuselyje vykusias derybas pagaliau pasiekė konsensusą dėl šio įstatymo, kuris buvo rengiamas nuo 2020 metų.
„Taip, pasiekėme susitarimą!“ – per „Twitter“ parašė už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).
„Parengus DSA baigiasi laikai, kai stambios interneto platformos elgėsi taip, tarsi būtų „per didelės, kad joms rūpėtų“. Tai svarbus įvykis ES piliečiams“, – pareiškė Th. Bretonas, anksčiau internetą palyginęs su „Laukiniais Vakarais“.
„Šiandien pasiektas susitarimas dėl DSA yra istorinis“, – „Twitter“ parašė EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„Mūsų naujosios taisyklės apsaugos interneto vartotojus, užtikrins saviraiškos laisvę ir galimybes įmonėms. Europos Sąjungoje tai, kas neteisėta realiame gyvenime, iš esmės bus neteisėta ir internete“, – pridūrė ji.
JAV didžiųjų technologijų įmonių lobistinė organizacija CCIA savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad būtina „patikslinti“ tam tikras „svarbias detales“, kad „galutinis teisės aktas leistų visoms bendrovėms, tiek didelėms, tiek mažoms, praktiškai laikytis taisyklių“.
Šeštadienį pasiektą preliminarų susitarimą dar turės formaliai patvirtinti visos 27 bloko valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Naujasis reglamentas papildys Skaitmeninių rinkų aktą (Digital Markets Act, DMA), skirtą pažaboti antikonkurencinę praktiką tarp tokių IT milžinių kaip „Google“ ir „Facebook“. DMA buvo patvirtintas kovo pabaigoje.
Ši ES iniciatyva tapo technologijų įmonių lobistų taikiniu ir pakurstė Bendrijoje karštas diskusijas dėl žodžio laisvės.
Reikalavimai didelėms platformoms
IT milžinės dažnai kaltinamos negebėjimu tinkamai prižiūrėti savo platformas – pavyzdžiui, 2019 metais pasipiktinimą sukėlė „Facebook“ tiesiogiai transliuotas teroristinis išpuolis Naujojoje Zelandijoje, kaip ir pernai JAV Kapitolijuje vykusios riaušės, reklamuotos internete.
Tamsioji interneto pusė taip pat apima elektroninės prekybos platformas, platinančias suklastotus arba defektinius produktus.
Nors didžioji dalis DSA nuostatų bus taikoma visoms įmonėms, akte numatyti specialūs įpareigojimai „labai didelėms platformoms“ – turinčioms Europos Sąjungoje daugiau nei 45 mln. aktyvių vartotojų.
Tokių subjektų sąrašas dar nepaskelbtas, tačiau jame turi atsidurti tokios milžinės kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“, „Microsoft“ bei „Twitter“ ir tikriausiai tokios platformos kaip „TikTok“, „Zalando“ ir „Booking.com“.
Įmonės privalės sparčiai šalinti neteisėtą turinį, kai tik sužinos apie jo egzistavimą, o socialiniai tinklai turės blokuoti vartotojus, dažnai pažeidžiančius įstatymus. Be to, platformos bus įpareigotos laikytis skaidresnės politikos, reglamentuojančios duomenų rinkimą ir algoritmus.
