REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Popiežiaus Leono XIV kelionė atskleidė jo pontifikato kryptį

Apie popiežių Leoną XIV, kitaip nei apie jo pirmtakus, iki šiol diskutuojama palyginti nedaug. Tačiau neseniai pasibaigusi kelionė į Pietų Ameriką padėjo geriau suprasti, kokia kryptimi jis ketina vesti Katalikų Bažnyčią, kaip vertina savo pirmtako Pranciškaus palikimą ir kokį kelią siūlo vidiniams nesutarimams spręsti.

Ypač reikšmingas buvo apsilankymas antrojoje tėvynėje – Peru, kur Leonas XIV 22 metus tarnavo kaip misionierius ir vyskupas. Kaip ankstesnių pontifikatų kryptys dažnai aiškiausiai išryškėdavo popiežiams lankantis gimtosiose šalyse, taip ir ši kelionė atskleidė svarbius dabartinio pontifiko asmenybės bei veiklos prioritetų bruožus.

Pirmiausia įspūdį paliko jo fizinė ištvermė. Praėjus mažiau nei keturioms savaitėms po operacijos dėl plaučių vėžio, 71 metų popiežius pademonstravo netikėtai gerą fizinę formą. Įtemptas kelionės grafikas, skrydžiai per kelias laiko ir klimato juostas, daugiau kaip 40 pasakytų kalbų, tarp jų ir itin ilgų, tūkstančiai rankų paspaudimų bei šimtai apkabinimų, regis, jo neišvargino.

Toks aktyvumas bent kol kas išsklaidė spėliones apie galimus pontifikato planų pakeitimus. Kad ketina išlaikyti dabartinį darbo tempą, Leonas XIV patvirtino ir kelionės pabaigoje lėktuve surengtoje spaudos konferencijoje. Jis taip pat neskuba skirti naujų kardinolų. „Jų vis dar pakanka. Manau, šiuo metu jų yra 116. Tačiau kada nors tuo pasirūpinsiu“, – kalbėjo popiežius.

Taigi Vatikane tenka nusiteikti pontifikatui, kuriam būdinga kantrybė, nuoseklumas ir ištvermė. Pats Leonas XIV ramybę, ryžtą ir atkaklumą laiko dovanomis, „kurias Dievas man suteikė“.

Popiežius, kurį suformavo misionieriaus patirtis

Kitas svarbus kelionėje išryškėjęs Leono XIV asmenybės bruožas – jo misionieriškoji tapatybė. Jis yra pirmasis naujųjų laikų popiežius, kurio kunigiškąją ir sielovadinę patirtį formavo tarnystė misijų krašte. Didelė Peru teritorijos dalis tokiu kraštu laikoma iki šiol.

Tai atsiskleidė ne kartą, kartais ir netikėtomis aplinkybėmis. Vienas tokių atvejų – neįprastai santūrus popiežiaus susitikimas su čiabuvių vadovais Kuske, istoriniame inkų centre. Panašiai, nors ir kitomis aplinkybėmis, nutiko Amazonijos regione esančiame Pukalpos mieste. Pontifikas paprastais, širdį paliečiančiais žodžiais skelbė Gerąją Naujieną, tačiau daugelis čiabuvių kartu su juo net nesimeldė „Tėve mūsų“.

Vis dėlto tai nesutrukdė Leonui XIV skelbti tradicinės katalikų misijoms būdingos žinios apie Jėzų ir Dievo Motiną. Ją jis siejo su socialinės neteisybės ir išnaudojimo kritika, jau daugelį šimtmečių lydinčia Bažnyčios misijas Lotynų Amerikoje.

Dar vienas svarbus pontifiko pažiūrų ir veiklos krypties bruožas išryškėjo jo pamoksluose. Leonas XIV ne kartą minėjo šv. Toribijų de Mogrovechą (Toribio de Mogrovejo, 1538–1606), Limos arkivyskupą, prisidėjusį prie vieno pirmųjų Lotynų Amerikos katekizmų vietos gyventojų kalbomis parengimo. Šio šventojo gyvenime, nepailstamoje misionieriškoje ir socialinėje veikloje galima įžvelgti daugelį dalykų, kurie, regis, įkvepia ir dabartinį popiežių.

Politinės temos, aktualios ir dešiniesiems, ir kairiesiems

Daug apie Leono XIV pažiūras atskleidė ir jo pasisakymai visuomeniniais bei politiniais klausimais. Ypač Urugvajuje ir Peru pontifikas stebėtinai dažnai kalbėjo apie smurtinius nusikaltimus ir jų keliamą gyventojų nesaugumą. Pastaraisiais metais ši tema Lotynų Amerikoje vis dažniau padeda pelnyti rinkėjų palaikymą partijoms, paprastai priskiriamoms politinei dešinei.

Ne mažiau dėmesio jis skyrė socialiniam teisingumui ir solidarumui. Ypač Argentinoje šie pasisakymai buvo interpretuojami kaip politinei kairei artima prezidento Javiero Milei (Chavjero Milėjaus) vykdomos radikalios laisvosios rinkos ekonominės politikos kritika.

Tačiau kelionės pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje Leonas XIV griežtai atmetė bandymus jo žodžius pasisavinti tiek kairiosioms, tiek dešiniosioms politinėms jėgoms. Pontifikas pabrėžė nesiekiantis siųsti politinių žinučių – jo tikslas yra padėti įvairioms visuomenės grupėms ir politinėms srovėms vienytis siekiant bendrojo gėrio. Panašios vienybės jis siekia ir Bažnyčioje, kur savo misiją supranta kaip vidinių žaizdų gydymą ir susiskaldžiusių bendruomenių telkimą.

Kelionė taip pat suteikė užuominų, kaip Leonas XIV ketina spręsti nesutarimus Bažnyčios viduje. Argentinoje jis ypač pabrėžė savo pirmtako Pranciškaus puoselėtą vienybės įvairovėje principą ir Bažnyčios atvirumą visiems. Šias nuostatas dabartinis popiežius įvardijo kaip svarbią Pranciškaus palikimo dalį.

Argentinoje susidarė įspūdis, kad anksčiau visuomenę ir Bažnyčią skaldę nesutarimai dėl Pranciškaus jau liko praeityje. Jam gyvam esant, jo veikla gimtinėje dažnai keldavo politinių ir vidinių bažnytinių prieštaravimų, tačiau per Leono XIV vizitą kiekvienas pirmtako paminėjimas ar jo žodžių citavimas sulaukdavo gausių plojimų.

Vidiniai Bažnyčios konfliktai Peru

Peru popiežius negalėjo apeiti ir iki šiol neužgijusių vidinių Bažnyčios žaizdų, jau seniai apsunkinančių šalies vyskupų tarpusavio santykius. Čia tebėra ryški įtampa tarp senosios krypties šalininkų, kuriems didelę įtaką darė „Opus Dei“, o kai kur ir anksčiau įtakingas „Sodalicio“ judėjimas, bei progresyviosios, politinei kairei artimesnės krypties atstovų.

Šias dvi stovyklas simbolizuoja buvęs ir dabartinis Limos arkivyskupai. Konservatyvių pažiūrų 82 metų kardinolas Juanas Luisas Cipriani Thorne’as (Chuanas Luisas Siprianis Tornė), priklausantis „Opus Dei“, atstovauja pirmajai krypčiai. Praeityje jis palaikė griežtą prezidento Alberto Fujimori (Alberto Fuchimorio) politiką prieš teroristinę organizaciją „Sendero Luminoso“ („Švytintis kelias“).

Jo įpėdinis, 76 metų kardinolas Carlosas Castillo (Karlosas Kastiljas), kurį 2019 metais paskyrė popiežius Pranciškus, laikomas progresyviosios krypties atstovu. Oponentai jį kartais paniekinamai vadina „raudonuoju kardinolu“.

Šių nesutarimų akivaizdoje Leonas XIV per susitikimą su Peru vyskupais Limoje priminė savo pirmtako Pranciškaus perspėjimą, išsakytą 2018 metais lankantis šalyje: „Nelikite įkalinti susiskaldymo, kuris temdo ir riboja mūsų pašaukimą būti vienybės sakramentu. […] Iš tiesų jūsų, mūsų tarpusavio bendrystė yra jūsų skelbiamos Evangelijos patikimumo pagrindas.“

Plėtodamas šią mintį, dabartinis pontifikas ragino tiesti tiltus, skatinti dialogą ir gydyti visuomenės susiskaldymo padarytas žaizdas. Tačiau tam, anot jo, būtina stiprinti ir pačių vyskupų tarpusavio santykius.

„Mūsų, kaip vyskupų, misija reikalauja tiesti tiltus, skatinti dialogą, ugdyti gebėjimą susitikti ir padėti gydyti žaizdas, skaldančias Peru visuomenę. Kad ši veikla būtų vaisinga, turime atverti širdis ir savo broliams vyskupams: puoselėti pasitikėjimą, dalytis sunkumais ir stiprinti broliškus vyskupų tarpusavio ryšius“, – ragino Leonas XIV.

„Turime atsisakyti klaidingų kelių“

Šiame sudėtingame kontekste popiežius taip pat leido suprasti, kokį kelią siūlo ieškant išeities iš konservatyviosios ir progresyviosios Bažnyčios krypčių nesutarimų. Jo požiūriu, senosios tradicijos išlieka vertingos tol, kol padeda žmonėms siekti tikrojo tikslo, tačiau būtina gebėti atpažinti ir netinkamus kelius.

„Senas kelias išlieka vertingas, jei ir toliau padeda žmonėms pasiekti tikslą. Turime savęs klausti, kurie keliai iš tiesų veda pas Kristų, ir atsisakyti klaidingų. Šiandien Peru reikia ganytojų, gebančių išgirsti savo laikmečio klausimus ir nušviesti juos Evangelijos šviesa. (…) Ši misija reikalauja ištikimybę Bažnyčios mokymui derinti su pastoraciniu artumu“, – pabrėžė pontifikas.

Baigdamas susitikimą, Leonas XIV pateikė tris raginimus, pabrėždamas būtinybę išlaikyti bendrystę su tikinčiaisiais, stiprinti vyskupų vienybę ir atverti širdis Dievui bei artimui.

„Pirma, nenustokite eiti kartu su šia tauta. Antra, nenustokime eiti kartu kaip vyskupai, liudydami vienybę, kurią skelbiame. Trečia, nenustokime atverti savo širdžių: Dievui, kad Jis atnaujintų mūsų pašaukimą; broliams, kad būtų išgydytas susiskaldymas; ir savo tautai, kad ji jumyse atrastų artimą, drąsų ir gailestingą vyskupą, kuris jai būtų tarsi tėvas“, – kalbėjo popiežius.

Šiuos žodžius Leonas XIV skyrė vyskupams, su kuriais pats ilgus metus tarnavo ir kurių tarpusavio įtampą gerai pažįsta. Todėl jo pasisakymai Peru gali padėti suprasti, kaip pontifikas ketina spręsti panašius nesutarimus visoje Katalikų Bažnyčioje.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

REKLAMA

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte