REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Kauno arkivyskupas K. Kėvalas kunigams: pokytis parapijoje šiandien yra jau nebe pasirinkimas, bet būtinybė

Kauno arkivyskupijos kunigų susirinkime lapkričio 18 d. aptartos dvi svarbios temos, žyminčios ilgalaikį arkivyskupijos bendruomenės darbą ir siekį atsinaujinti: pristatytos Saugios aplinkos politikos gairės ir Kauno arkivyskupijos strateginis planas iki 2033 metų. Abu dokumentai kviečia ne tik įvardyti siekius, bet ir ieškoti konkrečių būdų, kaip juos įgyvendinti parapijose bei visoje arkivyskupijos bendruomenėje.

Saugi aplinka prasideda nuo prevencijos

Pirmojoje susirinkimo dalyje pristatytos Saugios aplinkos politikos gairės – metus trukusio darbo rezultatas. Kauno arkivyskupijos Saugios aplinkos komitetas, rengdamas dokumentą, konsultavosi su Maltos arkivyskupijos specialistais, Airijos ir Vatikano ekspertais. Gairių tikslas – padėti kurti aplinką, kurioje nebūtų toleruojamas smurtas ir išnaudojimas, o vaikų bei pažeidžiamų suaugusiųjų saugumas būtų visos Bažnyčios bendruomenės rūpestis.

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į nepilnamečių išnaudojimo problemą Lietuvoje, kiek daug tokių atvejų yra šeimose, ir pabrėžė, kad Bažnyčia negali likti nuošalyje. Teisme nagrinėjami kunigų atvejai, pasak arkivyskupo, turėtų tapti paskata rimtai įvertinti, kaip patys kuriame saugią aplinką ir kaip galime prisidėti prie šios problemos prevencijos visuomenėje.

Gaires pristatęs socialinio darbo specialistas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Gedas Malinauskas pabrėžė, kad saugios aplinkos politika nėra vien reagavimo į jau įvykusį smurtą tvarka. Jos esmė – prevencija, aiškūs elgesio principai ir atsakomybė už tai, kokią aplinką kuriame savo bendruomenėse.

„Blogis mėgsta slaptumą, tylą. Gėris visada mėgsta aiškumą, skaidrumą, atskaitomybę ir nebijojimą apie tai kalbėti“, – sakė G. Malinauskas.

Jis atkreipė dėmesį į galios santykius, kurie gali susiklostyti tarp dvasininko, bendruomenės vadovo, darbuotojo ar savanorio ir žmogaus, kuriam teikiama pagalba ar dvasinis palydėjimas. Pažeidžiamumas nebūtinai susijęs su negalia ar psichikos sveikatos sunkumais – jį gali lemti amžius, socialinė padėtis ar priklausomybė nuo autoritetingo asmens. Todėl itin svarbu neperžengti profesinių, emocinių ir dvasinių ribų.

Gairėse numatomi praktiniai prevencijos žingsniai: pasirengimas dirbti su vaikais, savanorių ir darbuotojų patikimumo vertinimas, supažindinimas su etiško elgesio principais, atsakomybės už saugią aplinką pasidalijimas parapijose ir kitose Bažnyčios institucijose. Svarbu, kad šie principai būtų taikomi ne tik parapijose, bet ir katalikiškose mokyklose, jaunimo centruose, stovyklose, rekolekcijose bei kitose veiklose.

Saugios aplinkos komiteto darbas

Saugios aplinkos komiteto pirmininkė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė pristatė komiteto sudėtį, veiklos sritis ir pranešimų nagrinėjimo tvarką. Komitetą sudaro aštuoni nariai – dvasininkai ir įvairių sričių specialistai: socialiniai darbuotojai, teisininkas, psichoterapeutė ir vaikų teisių specialistas. Komitetas yra tiesiogiai pavaldus arkivyskupui.

Pagrindinės komiteto veiklos sritys – prevencija ir mokymai, pagalba nukentėjusiems, preliminarus pranešimų aplinkybių vertinimas, konsultacijos ir rekomendacijos. Pabrėžta, kad svarbiausia yra nukentėjusio žmogaus perspektyva: jį išklausyti, pasiūlyti reikalingą psichologinę ar kitokią pagalbą, palydėti. Kartu nepamirštamas ir skundo subjektas.

Komitetas neatlieka bažnytinio tribunolo funkcijų ir nepriima galutinių sprendimų. Gavus pranešimą, apie jį informuojamas arkivyskupas. Preliminarus aplinkybių vertinimas pradedamas tik gavus jo dekretą. Surinkta nuasmeninta informacija vertinama, parengiamos rekomendacijos, o galutinį sprendimą priima arkivyskupas.

Apie galimus saugios aplinkos pažeidimus galima pranešti el. paštu saugiaplinka@kaunoarkivyskupija.lt. Komiteto nariai taip pat yra viešai įvardyti, todėl žmogus gali kreiptis į bet kurį iš jų, jei dėl tam tikrų priežasčių nenori rašyti komiteto pirmininkei.

Saugios aplinkos politikos dokumentas bus paskelbtas Kauno arkivyskupijos interneto svetainėje ir išleistas atskira knygele, prieš tai aptarus ir atsižvelgus į kunigų pastabas.

Strateginis planas – gyvoms ir misionieriškoms parapijoms

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ir Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė kunigams pristatė strateginį planą, numatantį arkivyskupijos veiklos kryptis iki 2033 metų – Jubiliejinių Kristaus Išganymo metų. Tai metus trukusio pastoracinės tarybos darbo rezultatas, rengtas pasitelkiant tarptautinę patirtį – Olandijos organizacijos „Xpand“ ir Kanados kunigo Jameso Mallono parapijų atsinaujinimo modelį.

Plane kviečiama atsigręžti į esminį klausimą: kokia turi būti Bažnyčia ir parapija šiandien, kad žmonės joje galėtų susitikti su Kristumi, augti tikėjimu ir patys įsitraukti į misiją? Pabrėžiama, kad parapijų atsinaujinimas nebėra vienas iš galimų pasirinkimų – tai būtinybė. Siekiama pereiti nuo vien institucijų išlaikymo ir administracinio veikimo prie gyvų, svetingų ir misionieriškų bendruomenių.

Arkivyskupas K. Kėvalas pabrėžė, kad pokyčiai parapijose šiandien yra neišvengiami: „Pokytis parapijoje šiandien yra jau nebe pasirinkimas, bet būtinybė.“

Kauno arkivyskupijos misija plane taip nusakoma: „Palydėti žmones į susitikimą su Kristumi, ugdant mokinystę, kuriant svetingas bei misionieriškas parapijas, įgalinant žmones tarnystei.“

Plane numatytos septynios vizijos kryptys, apimančios tris pagrindines sritis. Pirmoji sritis – parapijų atsinaujinimas: Eucharistija gyvenimo centre, svetinga ir auganti bendruomenė, aiškios pastoracinės, administracinės bei finansinės parapijų struktūros. Antroji – ugdymas ir bendradarbiavimas: kunigų dvasinis palaikymas ir formacija, pasauliečių lyderių ugdymas, kunigų ir pasauliečių komandinis darbas. Trečioji – kurijos atsinaujinimas, siekiant, kad ji būtų ne kontroliuojanti, o parapijoms tarnaujanti, pagalbą teikianti ir misiją stiprinanti institucija.

Išskirtas kunigų krūvio ir vienišumo klausimas. Klebonams tenka rūpintis ne tik tiesiogine ganytojiška tarnyste, bet ir daugybe administracinių, ūkinių bei teisinių reikalų. Strateginiame plane ieškoma būdų, kaip šią naštą pasidalyti, labiau įtraukiant pasauliečius ir atpažįstant jų gebėjimus. Vatikano II Susirinkimo mintis, kad Kristaus skelbimas yra visų pakrikštytųjų misija, čia tampa vienu iš svarbiausių atsinaujinimo pagrindų.

Arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik atlikti daugybę darbų, bet ir įtraukti žmones į bendrą misiją: „Darbas Bažnyčioje dažnai būna didelis, bet ar jis efektyvus? Rezultatas atsiranda tada, kai įgaliname žmones misijai. Juk ir Kristus siuntė apaštalus, kad įgyvendintų misiją.“

Kartu pabrėžta, kad pasauliečių įgalinimas nereiškia kunigo, kaip parapijos ganytojo, vaidmens atsisakymo. Keičiasi ne Bažnyčios hierarchinė struktūra, bet vadovavimo būdas: kviečiama daugiau klausytis bendruomenės, atpažinti žmonių gebėjimus, deleguoti atsakomybes ir veikti drauge.

Pirmi žingsniai parapijose

Strateginio plano įgyvendinimas prasideda nuo konkrečių, įmanomų žingsnių. Pavyzdžiui, klebonas gali suburti nedidelę trijų–penkių žmonių misijos komandą, pakviesti pasauliečius prisidėti pagal jų gebėjimus, užmegzti ryšį su šeimomis ir pan.

Artimiausiu metu kurija planuoja padėti kelioms parapijoms, kurios pačios to nori, suburti ir ugdyti lyderių komandas. Taip siekiama, kad strateginės kryptys pamažu virstų gyva parapijų patirtimi.

Strateginis planas tęsia ankstesnius Kauno arkivyskupijos atsinaujinimo darbus – II sinodo (2007–2008 m.) įžvalgas, programą „Atgaivink“, parapijų tarnautojų ugdymą ir popiežiaus Pranciškaus pradėto Sinodinio kelio patirtį. Tai ne vien naujas veiklos dokumentas, bet kvietimas toliau auginti bendruomenes, kuriose kiekvienas pakrikštytasis gali atrasti savo vietą ir atsakomybę.

Abiejų susirinkime pristatytų temų jungtis – atsakomybė už bendruomenę. Saugi aplinka kuriama tada, kai kiekvienas rūpinasi kito žmogaus orumu ir saugumu, o misionieriška parapija auga tada, kai žmonės ne tik dalyvauja jos gyvenime, bet ir patys prisiima atsakomybę už bendrą misiją.

Susirinkimo pabaigoje kunigai supažindinti su kita svarbia informacija.

Pirmąjį Advento sekmadienį, lapkričio 29 d., prasideda nauji liturginiai metai, o Kauno arkikatedroje tą dieną vyks iškilmės, kuriomis prasidės palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC bei Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato šimtmečiui skirti metai. Arkikatedroje 11.30 val. pranešimą skaitys kun. Andrzejus Pakuła MIC, Palaimintojo Jurgio Matulaičio kanonizacijos bylos generalinis postulatorius. 12 val. bus aukojamos iškilmingos šv. Mišios. 16 val. kino teatre „Romuva“, Laisvės al. 54, bus rodomas dokumentinis filmas apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį „Pirmasis“. Registracija į filmo peržiūrą bus paskelbta artimiausiu metu.

Kunigų prašoma parapijose iki 2027 m. sausio 1 d. sukviesti sinodines grupeles ir aptarus per sausio mėnesį pateikti arkivyskupijos kurijai, kas buvo diskutuota, kas nutarta. Kauno arkivyskupija iš parapijų gautą medžiagą apibendrins ir pateiks Lietuvos rengiamam dokumentui, kuris bus siunčiamas į Vatikaną.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

REKLAMA

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte