Islamas iki 2035 metų gali tapti didžiausia pasaulio religija, pagal išpažinėjų skaičių aplenkdamas krikščionybę. Tokią prognozę pateikė JAV tyrimų centras „Pew Research Center“, lapkričio 18 dieną paskelbęs naują pasaulio religijų demografinės raidos tyrimą.
Ataskaitoje, kurioje nagrinėjamos 2020–2070 metų demografinės tendencijos, taip pat numatoma, kad iki 2070 metų daugiau kaip pusė pasaulio krikščionių gyvens Užsachario Afrikoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose krikščionys nebesudarys gyventojų daugumos. Tuo pat metu religijai savęs nepriskiriančių žmonių dalis pasaulyje turėtų mažėti, tačiau JAV – didėti.
Rengdami prognozes tyrėjai analizavo gimstamumo rodiklius, gyventojų amžiaus struktūrą, religinės priklausomybės keitimo tendencijas ir migraciją. Remdamiesi šiais duomenimis jie apskaičiavo, kaip per ateinančius dešimtmečius galėtų keistis skirtingų religijų išpažinėjų skaičius.
Viena svarbiausių išvadų – iki 2070 metų Užsachario Afrikoje gyvens apie 54 proc. visų pasaulio krikščionių. Tokia raida pirmiausia siejama su didesniu krikščionių moterų gimstamumu šiame regione ir palyginti jauna jo gyventojų amžiaus struktūra.
JAV padėtis turėtų būti kitokia. Kadangi šalies krikščionių amžiaus struktūra yra palyginti senesnė, jų dalis tarp visų gyventojų, kaip numatoma, toliau mažės. Iki 2070 metų krikščionys gali sudaryti apie 48 proc. amerikiečių. Taigi jie nebesudarytų daugiau kaip pusės gyventojų, nors krikščionybė ir toliau išliktų didžiausia religija šalyje.
Tyrėjai: ateities prognozės nėra neišvengiamos
Ataskaitos autoriai pripažįsta, kad vienas svarbiausių tokių tyrimų apribojimų – neįmanoma numatyti visų ateities įvykių. Karai, visuomeniniai sukrėtimai ar stichinės nelaimės gali reikšmingai pakeisti demografines tendencijas, kuriomis grindžiami skaičiavimai.
Vienas tyrimo autorių Conradas Hackettas (Konradas Haketas) šį darbą palygino su veidrodžiu, padedančiu geriau suprasti dabartinę pasaulio religijų demografinę padėtį. Per spaudos konferenciją „EWTN News“ žurnalistams jis pabrėžė, kad pasauliui keičiantis nenumatytomis kryptimis ateityje tyrimą reikės papildyti ir tikslinti.
„Pasaulis neišvengiamai keisis taip, kaip dabar negalime numatyti. Tikiuosi, kad ateityje atliksime daugiau tyrimų, kurie leis patikslinti ir tęsti šį darbą“, – pažymėjo C. Hackettas.
Pasak jo, tyrimas suteikia galimybę tarsi pažvelgti į veidrodį ir suprasti, kokiame istoriniame etape šiuo metu yra visuomenė. Aiškindamas islamo bei kitų religijų augimo tendencijas, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad jas daugiausia lemia natūralus gyventojų skaičiaus didėjimas.
Kodėl islamas auga sparčiau už krikščionybę?
Spartesnis musulmonų skaičiaus augimas pirmiausia siejamas su jų amžiaus struktūra ir gimstamumu. Didžioji dalis šio augimo turėtų vykti šalyse, kuriose musulmonai jau dabar sudaro gyventojų daugumą.
2020–2025 metų duomenimis, musulmonių bendrasis gimstamumo rodiklis siekė 3,1 vaiko vienai moteriai. Krikščionių bendruomenėse šis rodiklis paprastai yra mažesnis, todėl musulmonų skaičius pasaulyje turėtų didėti sparčiau.
Vis dėlto „Pew Research Center“ tyrėjai pabrėžia, kad islamo augimas nereiškia tiesioginio krikščionybės silpnėjimo musulmonų naudai. Prognozuojama, kad abiejų religinių bendruomenių narių skaičius didės, tik nevienodu tempu.
„Abiejų religinių grupių narių skaičius didėja, tačiau musulmonų daugėja sparčiau“, – nurodoma ataskaitoje.
Tyrimų centro religijos tyrimų direktorius Alanas Coopermanas (Alanas Kupermanas) taip pat ragino šių tendencijų nelaikyti vienos religijos augimu kitos sąskaita.
„Tai nereiškia, kad krikščionys tiesiogiai praranda tikinčiuosius musulmonų naudai arba kad musulmonų skaičius auga tiesiogiai krikščionių sąskaita“, – paaiškino A. Coopermanas.

Ar religinis atgimimas galėtų pakeisti prognozes?
Pastaruoju metu JAV pasirodo pranešimų apie atsinaujinusį susidomėjimą katalikybe ir religinį atgimimą. Tačiau, C. Hacketto teigimu, šie reiškiniai kol kas neatsispindi demografiniuose duomenyse taip, kad reikšmingai pakeistų prognozes.
Vis dėlto platesnio masto religinis atgimimas ateityje galėtų pakoreguoti numatomus rodiklius. A. Coopermanas priminė, kad skaičiavimai grindžiami pastaraisiais metais stebėtomis tendencijomis, kurios nebūtinai išliks nepakitusios.
„Jeigu nauji įvykiai visiškai pakeistų pastarųjų metų tendencijas – pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose prasidėtų didžiulis religinis atgimimas tarp jaunimo ir jis plačiai išplistų visoje šalyje, – tai pakeistų ir prognozes“, – pažymėjo tyrimų centro atstovas.
Religijai savęs nepriskiriančių žmonių dalis pasaulyje mažės
Dar viena reikšminga tyrimo išvada susijusi su žmonėmis, kurie savęs nepriskiria jokiai religijai. Prognozuojama, kad jų dalis pasaulyje sumažės nuo 24 proc. 2020 metais iki 17 proc. 2070-aisiais.
Tačiau daugelyje valstybių tokių žmonių skaičius turėtų didėti. Bendrą jų dalies mažėjimą pasaulyje daugiausia lems demografiniai pokyčiai Kinijoje, kurioje devyni iš dešimties gyventojų savęs nepriskiria jokiai religijai.
Remiantis „Pew Research Center“ prognozėmis, iki 2070 metų religijai savęs nepriskiriančių Kinijos gyventojų skaičius sumažės 361 mln.
Jungtinėse Valstijose numatoma priešinga tendencija. Religijai savęs nepriskiriančių gyventojų dalis iki 2070 metų turėtų padidėti 12 procentinių punktų ir pasiekti maždaug 41 proc.
Kaip keisis kitų pasaulio religijų padėtis?
Prognozuojama, kad hinduistų ir žydų daugės, tačiau jų dalis tarp visų pasaulio gyventojų mažės. Budistų atveju numatomas mažėjimas abiem požiūriais – turėtų mažėti ir bendras tikinčiųjų skaičius, ir jų dalis pasaulyje.
Kitų religijų grupei, apimančiai bahajus, daoistus, džainistus, sikhus, tradicinių liaudies religijų išpažinėjus ir daugelį kitų religinių bendruomenių, prognozuojamas nedidelis tikinčiųjų skaičiaus augimas.
Vis dėlto iki 2070 metų šių religijų išpažinėjai kartu turėtų sudaryti mažiau nei 2 proc. pasaulio gyventojų.
Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad prognozės grindžiamos dabartinėmis demografinėmis tendencijomis, todėl nenumatyti ateities įvykiai gali pakeisti jų rezultatus.






