REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Mirė Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas Kazys Napoleonas Kitkauskas

ŠaltinisLAIKMETIS

Lapkričio 16 dieną, eidamas 96-uosius gyvenimo metus, mirė žymus Lietuvos architektūros istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojas, architektas restauratorius dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas (1931–2026). Beveik du dešimtmečius jis vadovavo Vilniaus arkikatedros tyrimams, prisidėjo prie jos istorinio lobyno atradimo ir išsaugojimo, tyrinėjo Valdovų rūmus bei kitus svarbius Lietuvos istorijos paminklus. Lapkričio 18 dieną Vilniaus katedroje už velionį šv. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Apie K. N. Kitkausko mirtį antradienį pranešė Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Užuojautą dėl netekties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Vilniaus katedros tyrimams paskyrė dešimtmečius

Vienas reikšmingiausių K. N. Kitkausko gyvenimo darbų buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos architektūriniai ir istoriniai tyrimai.

Nuo 1968 metų mokslininkas gilinosi į šventovės statybos raidą, tyrinėjo jos architektūros sluoksnius, požemius, rengė remonto ir priežiūros projektus. Beveik du dešimtmečius jis vadovavo katedros architektūriniams tyrimams.

Ypač svarbus jo nuopelnas – 1985 metais kartu su Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu ir kitais kolegomis surastas Vilniaus katedros lobynas, kuris Antrojo pasaulinio karo metais buvo paslėptas.

Šis lobynas laikomas viena vertingiausių Lietuvos istorinio sakralinio meno kolekcijų. K. N. Kitkauskas prisidėjo ne tik prie jo atradimo, bet ir prie išsaugojimo ateities kartoms.

Vilniaus arkivyskupija, prisimindama mokslininko darbus, pabrėžė, kad jis noriai dalijosi sukauptomis žiniomis. Katedrą grąžinus tikintiesiems, tyrinėtojas rengė knygas, skelbė straipsnius ir vedė ekskursijas po šventovę bei jos požemius.

Nuo sovietinio lagerio iki Lietuvos kultūros paveldo tyrimų

Kazys Napoleonas Kitkauskas gimė 1931 metų sausio 5 dieną Molėtų rajone. Dar būdamas moksleiviu jis patyrė sovietines represijas – buvo kalinamas Mordovijos lageryje.

1954 metais grįžęs į Lietuvą tęsė mokslus, o vėliau savo profesinį gyvenimą paskyrė architektūros istorijai, restauravimui ir kultūros paveldo išsaugojimui.

Be Vilniaus katedros, jis tyrinėjo Vilniaus Žemutinės pilies liekanas, Valdovų rūmus, Biržų pilį, prisidėjo prie Kristijono Donelaičio memorialo tyrimų ir išsaugojimo.

Jo moksliniai darbai padėjo geriau pažinti Lietuvos valstybingumo istoriją, architektūros raidą ir svarbiausių istorinių pastatų praeitį.

Už veikalą „Vilniaus pilys“ (1989) K. N. Kitkauskui 1990 metais buvo paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Mokslininkas taip pat apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko ir Komandoro kryžiais, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi bei Žygimanto Augusto medaliu.

Prezidentas: jo darbai tapo Lietuvos paveldo atgimimo simboliu

Prezidentas Gitanas Nausėda užuojautoje pabrėžė, kad Lietuva neteko iškilios asmenybės, architektūros istorijos, paveldosaugos, inžinerijos ir restauravimo legendos.

„Išėjo atsidavęs kūrėjas ir mokslininkas, kurio darbai tapo Lietuvos paveldo atgimimo simboliu. Be jo kompetencijos ir ištikimybės aukštiems idealams neįsivaizduojami Vilniaus arkikatedros bazilikos, Vilniaus katedros lobyno, Valdovų rūmų, Vilniaus pilių komplekso, Biržų pilies bei Kristijono Donelaičio memorialo tyrimai ir išsaugojimas ateities kartoms“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat pažymėjo K. N. Kitkausko indėlį ugdant naują paveldosaugos specialistų kartą.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad velionis savo gyvenimą paskyrė ne siekiui įamžinti savo vardą, bet Lietuvos istorijos išsaugojimui.

„Kruopščiai tyrinėdamas Vilniaus katedrą, pilis ir Valdovų rūmus, jis padėjo mums geriau pažinti savo valstybės praeitį ir išsaugojo jos ženklus ateities kartoms. Tai buvo tylus, kantrus ir labai prasmingas darbas Lietuvai“, – teigė J. Olekas.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu pabrėžė, kad K. N. Kitkausko tyrimai ir mokslinės publikacijos išliks svarbiu palikimu ateities kartoms.

Vilniaus katedroje bus aukojamos šv. Mišios

Vilniaus arkivyskupija pranešė, kad lapkričio 18 dieną, trečiadienį, 17.30 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje už mirusį mokslininką šv. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Pasak arkivyskupijos, šv. Mišios bus aukojamos būtent toje šventovėje, kurios tyrimams K. N. Kitkauskas paskyrė ištisus savo gyvenimo dešimtmečius.

Atsisveikinti su velioniu bus galima Vilniuje, Olandų gatvėje esančiuose laidojimo namuose.

Kazys Napoleonas Kitkauskas amžinojo poilsio atguls Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje, greta savo žmonos Laimutės.

Amžinąjį atilsį duok mirusiam Kaziui Napoleonui, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia. Tegu ilsisi ramybėje. Amen.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

REKLAMA

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte