Lapkričio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos salėje surengtoje tarptautinėje konferencijoje aptarti Lietuvos ir kitų Europos valstybių demografiniai iššūkiai bei siūlymai stiprinti šeimas. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos pranešėjų medžiagoje kartojosi mintis, kad mažėjančio gimstamumo problemos neįmanoma išspręsti vien išmokomis: būtina gerinti šeimų gyvenimo sąlygas, stiprinti tarpusavio santykius ir kurti palankesnį visuomenės požiūrį į tėvystę bei motinystę. Konferencijoje pristatyta ir Lietuvos demografinio atgimimo programos iki 2050 metų kryptis.
Konferencijos pavadinimu pasirinktas teiginys „Lietuva kasdien netenka 55 žmonių. Mes siūlome planą, kaip tai ištaisyti“. Programos rengėjų pateiktoje medžiagoje paaiškinama, kad šis skaičius yra preliminarus 2025 metų natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo įvertis – skirtumas tarp mirčių ir gimimų, o ne bendras gyventojų skaičiaus pokytis, apimantis ir migraciją.
Renginio dienotvarkė prasidėjo „Lietuva visų“ pirmininko Aleksandro Nemunaičio sveikinimo žodžiu. Konferencijos moderatoriumi programoje nurodytas ekonomistas Sigitas Besagirskas. Toliau pranešimuose nagrinėti nacionalinės politikos, kultūros, ekonomikos, švietimo, santuokos stabilumo ir savivaldybių veiklos klausimai.
Lietuvos pasiūlymuose – šeimų savarankiškumas ir ilgalaikė politika
Pirmasis programos pranešimas buvo skirtas Lietuvos demografinės ir šeimos politikos pasiūlymams, kuriuos pristatė Krikščionių sąjungos pirmininkas dr. Rimantas Jonas Dagys. Pateiktoje demografinio atgimimo programos apžvalgoje siūloma iki 2050 metų nuosekliai susieti šeimos politiką su kultūra, švietimu, mokesčiais, būsto prieinamumu, regionų ateitimi, migracija, pensijų sistema ir nacionaliniu saugumu.
Programos rengėjų požiūriu, valstybės parama turėtų stiprinti šeimų ekonominį savarankiškumą. Siūloma daugiau uždirbtų pajamų palikti pačioms šeimoms, sudaryti geresnes galimybes jauniems žmonėms įsigyti būstą ir kurti šeimą. Kartu pabrėžiama pagarba santuokai, motinystei, tėvystei ir vaikų auginimui.
Tarp kitų krypčių įvardijamas Lietuvos piliečių sugrįžimo skatinimas, darbo našumo didinimas ir regionų stiprinimas. Šios priemonės pateikiamos kaip tarpusavyje susijusios ilgalaikės politikos dalys, kurių nepakaktų pakeisti pavienėmis išmokomis ar trumpalaikėmis iniciatyvomis.
Latvijos patirtis atskleidžia atotrūkį tarp pažadų ir šeimų kasdienybės
Latvijos demografinius iššūkius aptarusi teisininkė, Europos krikščionių politinės partijos Patariamosios tarybos pirmininkė ir buvusi Latvijos parlamento narė Inga Bitė atkreipė dėmesį į skirtumą tarp politinių deklaracijų ir realių šeimų gyvenimo sąlygų.
Jos pateiktais duomenimis, 2025 metais Latvijoje gimė 11 931 vaikas, o mirė 26 109 žmonės. Natūralus gyventojų skaičiaus sumažėjimas siekė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Pranešėja šias tendencijas siejo su ilgalaikiais iššūkiais ekonomikai, viešosioms paslaugoms, socialinės apsaugos sistemai ir regionų gyvybingumui.
I. Bitės vertinimu, didinamos išmokos yra teigiamas žingsnis, tačiau jos neišsprendžia būsto įperkamumo, užimtumo stabilumo ar vaikų priežiūros paslaugų trūkumo. Šeimos politikos veiksmingumą ji siūlė matuoti pagal tai, kiek ši politika pagerina kasdienį šeimų gyvenimą ir padeda derinti darbą su vaikų auginimu.
Pranešėja pabrėžė, kad valstybė turėtų gerbti tėvų pasirinkimus, stiprinti jų galimybes prisiimti atsakomybę ir remti pažeidžiamas šeimas. Tokiai politikai, jos teigimu, būtinas įsipareigojimas, peržengiantis vienos vyriausybės ar rinkimų ciklo ribas.
Gimstamumo klausimas neturėtų skaldyti pagal politines pažiūras
Latvijos konservatyviojo internetinio žurnalo „Telos“ vyriausioji redaktorė, filosofijos mokslų daktarė Agnė Irbė nagrinėjo reakcijas į šeimą ir gimstamumą skatinančias žinutes viešojoje erdvėje. Jos pranešimo pagrindinė mintis – santuokos ir vaikų susilaukimo palaikymas neturėtų būti laikomas vien politinės dešinės ar religinių bendruomenių klausimu.
Autorė aptarė Latvijoje kilusias diskusijas dėl siūlymo mokyklose ugdyti šeimos vertybes ir šeimos sveikatos supratimą. Jos vertinimu, tokių iniciatyvų tapatinimas su prievarta ar autoritarizmu apsunkina racionalų pokalbį apie demografinę padėtį. Ji taip pat priminė, kad istoriškai gimstamumą skatinančių priemonių ėmėsi ir kairiosios politinės jėgos.
A. Irbė ragino telkti platesnę visuomeninę koaliciją, remtis tyrimais, kantriai aiškinti demografinio nuosmukio padarinius ir kalbėti apie bendrą atsakomybę už valstybės ateitį. Jos požiūriu, šeima ir vaikų auginimas turėtų būti pristatomi kaip asmeninis bei bendrasis gėris, o demografijos klausimai tapti įprasta viešųjų diskusijų ir švietimo dalimi.
Šeimos indėlis į ekonomiką ir saugumą
Toliau programoje numatytame nuotoliniame pranešime Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesorius Michalas A. Michalskis šeimą nagrinėjo kaip demografinio atsparumo, vystymosi ir saugumo pagrindą. Jo pateiktoje medžiagoje šeima apibūdinama kaip aplinka, kurioje perduodamos vertybės, ugdomas pasitikėjimas, atsakomybė ir gebėjimas dalyvauti visuomenės gyvenime.
Profesorius akcentavo, kad šeimų indėlis neapsiriboja jų pajamomis ar vartojimu. Vaikų auginimas, vyresnių artimųjų priežiūra ir tarpusavio pagalba taip pat kuria visuomenės gerovę, nors ne visa ši veikla atsispindi įprastuose ekonominiuose rodikliuose. Šeiminiai ryšiai padeda žmonėms atlaikyti nedarbą, ligas ir kitas krizes.
M. A. Michalskio vertinimu, stabilios šeimos prisideda prie vietos bendruomenių tęstinumo, ilgalaikės ekonominės paklausos ir socialinės sanglaudos. Todėl šeimos politika turėtų būti vertinama ir kaip valstybės vystymosi bei saugumo politikos dalis.
Dėmesys kalbai ir jaunimo ugdymui
Lietuvos gydytojų asociacijos „Už žmogaus gyvybę“ vicepirmininkė prof. dr. Birutė Obelenienė savo pranešime kritiškai vertino reprodukcinės sveikatos politiką ir jos terminiją. Profesorės teigimu, viešajame gyvenime vartojamos sąvokos daro įtaką tam, kaip visuomenė supranta nėštumą, vaisingumą, gyvybę ir tėvų atsakomybę.

Autorė siūlė daugiau vartoti tokias formuluotes kaip „motinystės ir tėvystės apsauga“, „vaisingumo puoselėjimas“ bei „gyvybės ir šeimos sveikata“. Jos požiūriu, kalba turėtų aiškiau išreikšti gyvybės saugojimą ir kartų tęstinumą.
B. Obelenienė taip pat ragino peržiūrėti biologijos vadovėlius ir Gyvenimo įgūdžių programos turinį, daugiau dėmesio skirti žinioms apie vaisingumą bei neuromokslą. Šiuos siūlymus ji siejo su platesniu siekiu keisti kultūrinę ir ugdymo aplinką, kurioje jauni žmonės formuoja savo požiūrį į šeimą ir vaikų susilaukimą.
Demografija prasideda nuo santykių
Slovakijos demografijos ir sveikatos apsaugos ekspertė Helena Hlubocka nuotoliniam pranešimui pateikė santykiais grindžiamos demografinės strategijos modelį. Jo esmė – politinius sprendimus vertinti ne tik pagal išlaidų šeimoms dydį, bet ir pagal tai, ar jie padeda užmegzti bei išsaugoti ilgalaikius santykius.
Ekspertė išskyrė tris prioritetus: stiprinti gebėjimą kurti santykius dar prieš sukuriant šeimą, sudaryti sąlygas ilgalaikiam šeiminiam įsipareigojimui ir atkurti kartų solidarumą. Praktikoje tai reikštų rengimą santuokai, bendruomeniškumo stiprinimą, prieinamesnį būstą, nuspėjamas darbo sąlygas ir didesnį neatlygintinos artimųjų priežiūros pripažinimą.
H. Hlubocka pabrėžė politikos nuoseklumo svarbą: finansinė parama tėvams gali būti nepakankama, jeigu darbo, būsto ar švietimo politika kartu silpnina šeimos gyvenimo sąlygas. Ji siūlė vertinti politinių sprendimų poveikį tarpusavio santykiams ir taip susieti deklaruojamas vertybes su konkrečiomis priemonėmis.
Santuokos stabilumas kaip demografinės politikos klausimas
Lenkijos teisinės kultūros instituto „Ordo Iuris“ analitikas, advokatas Nikodemas Bernaciakas nagrinėjo santuokos stabilumo ir skyrybų teisinio reguliavimo sąsajas. Jo pagrindinė tezė – sprendimas susilaukti vaikų glaudžiai susijęs su pasitikėjimu ilgalaikiu poros įsipareigojimu.
Remdamasis Lenkijos ir kitų Europos valstybių pavyzdžiais, pranešėjas argumentavo, kad supaprastintas santuokos nutraukimas gali silpninti pasitikėjimą santuoka. Šias tendencijas jis siūlė vertinti platesniame demografinės politikos kontekste, atsižvelgiant ir į vaikų interesus.
Tarp N. Bernaciako siūlymų – nemokamas taikinimas ar mediacija, prieinama santuokinė terapija ir santuokai nepalankių finansinių paskatų šalinimas iš mokesčių bei socialinių išmokų sistemų. Jo vertinimu, valstybės užduotis yra stiprinti santuokos stabilumo garantijas ir suteikti poroms realią pagalbą išgyvenant santykių krizes.
Savivaldybėms siūlomos konkrečios priemonės
Pranešimų dalį pagal dienotvarkę užbaigė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos projektų vadovo Simono Streikaus pristatyta projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ patirtis. Jis akcentavo, kad demografinę padėtį veikia ekonominis ir geopolitinis nesaugumas, vertybių kaita bei sunkumai kuriant stabilius santykius.
S. Streikaus pristatytame požiūryje savivaldybėms tenka svarbus vaidmuo: būtent vietos lygmeniu šeimos susiduria su būsto, darželių, paslaugų ir infrastruktūros prieinamumu. Siūloma šeimos politiką įtraukti į strateginius planus, stiprinti šeimų tarybų ar komisijų veiklą ir reguliariai vertinti pažangą.
Tarp konkrečių priemonių įvardyta programa „1000 pirmų dienų“, lengvatos šeimoms, jaunimo rengimas šeimai, nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimas ir informacijos šeimoms sutelkimas vienoje vietoje. Taip pat pabrėžtas verslo indėlis sudarant galimybes derinti profesinę veiklą su šeimos gyvenimu.
Po pranešimų konferencijos programoje įvyko bendra pranešėjų, organizatorių ir dalyvių diskusija, bei neformalus bendravimas. Pranešimus jungia požiūris, kad demografinė politika turi apimti ir ekonominį šeimų saugumą, ir aplinką, kurioje žmonės ryžtasi ilgalaikiams įsipareigojimams. Finansinė parama, prieinamos paslaugos, santykių stiprinimas bei pagarba tėvystei ir motinystei joje pristatomi kaip viena kitą papildančios kryptys.






