Daugiau kaip 500 mln. krikščionių visame pasaulyje susiduria su apribojimais įsigyti ar naudoti Bibliją. Naujoje ataskaitoje nurodoma, kad gauti ar naudoti Šventąjį Raštą apsunkina, o kai kur ir pavojingu daro valdžios institucijų kontrolė, ekstremistų smurtas, šeimų bei bendruomenių spaudimas.
„2026 m. Biblijos prieinamumo sąraše“ („Bible Access List 2026“) apskaičiuota, kad daugiau kaip 250 mln. šių krikščionių susiduria su labai rimtais arba itin griežtais apribojimais. Kai kuriose šalyse vien už Biblijos turėjimą tikintiesiems gresia įkalinimas ar net mirtis.
Ataskaitą paskelbė „Bible Access Initiative“ („Biblijos prieinamumo iniciatyva“), vienijanti Biblijos sklaidos organizacijas ir krikščioniškas tarnystes. Tyrimas apima 106 šalis ir vertina tiek kliūtis gauti Bibliją, tiek jos trūkumą tarp krikščionių, norinčių ją turėti.
Šalių, kuriose Biblijos prieinamumas ribojamas labiausiai, sąrašo viršuje yra Afganistanas. Po jo rikiuojasi Jemenas, Somalis, Šiaurės Korėja ir Eritrėja. Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Mauritanija, Turkmėnistanas, Libija, Sudanas ir Iranas.
„Afganistane Dievo Žodis yra pavojingiausia knyga, kurią gali turėti afganistanietis, o ją aptikus žmogus gali sumokėti savo gyvybe“, – teigiama ataskaitoje.
„Afganistane Dievo Žodis yra pavojingiausia knyga, kurią gali turėti afganistanietis, o ją aptikus žmogus gali sumokėti savo gyvybe“, – teigiama ataskaitoje.
Šiaurės Korėjoje sunkių pasekmių gali sulaukti net žmogus, namuose laikantis Biblijos egzempliorių.
„Šiaurės Korėjoje bet kokia prieiga prie Biblijos yra draudžiama. Krikščionys laikomi valstybės priešais, o per eilinę kratą namuose rasta Biblija gali reikšti mirties bausmę arba įkalinimą iki gyvos galvos priverčiamojo darbo stovykloje“, – nurodoma dokumente.
„Tikintieji mokosi Šventojo Rašto tekstus atmintinai, nes turėti Biblijos egzempliorių yra pernelyg pavojinga. Čia klausimas ne tai, kiek Biblijų reikia, o kaip apskritai įmanoma bent vieną jų išsaugoti“, – tęsiama ataskaitoje.
Apribojimai taikomi visais etapais – nuo Biblijos spausdinimo ir importo iki jos saugojimo bei asmeninio turėjimo. Biblijos spausdinimas draudžiamas arba griežtai ribojamas 39 šalyse. Tiek pat šalių draudžia arba smarkiai riboja jos platinimą. Importui panašūs apribojimai taikomi 38 šalyse, Biblijų saugojimui – 37, o asmeniniam jų turėjimui – 34 šalyse.
Net skaitmeninė Biblija negarantuoja saugios prieigos. Apskaičiuota, kad 48 šalyse apie 277 mln. krikščionių interneto prieiga yra ribojama, stebima arba ja naudotis nesaugu. Tarp kliūčių – elektroninė stebėsena ir krikščioniškų interneto svetainių blokavimas.
Net skaitmeninė Biblija negarantuoja saugios prieigos.
„Eritrėjoje telefonai tikrinami kontrolės punktuose, o valstybė stebi krikščionišką turinį internete“, – teigiama ataskaitoje.
„Etiopijoje krikščioniškos interneto svetainės periodiškai blokuojamos. Kinijoje blokuojamos užsienio krikščioniškos svetainės, Biblijos programėlės pašalintos iš programėlių parduotuvių, o nauja skaitmeninės tapatybės sistema leidžia vis lengviau atsekti žmonių veiklą internete.“
Somalyje Šventasis Raštas prieinamas internetu, tačiau juo naudotis pavojinga.
„Visa Biblija yra prieinama viena iš pagrindinių šalies kalbų ir skaitmeniniu formatu, tačiau dėl valdžios stebėsenos ja naudotis internete pavojinga, o ekstremistų grupuotės stebi Biblijos naudojimą ir platinimą. Vertimas yra. Skaitmeninė Biblija yra. Saugios prieigos nėra“, – rašoma ataskaitoje.
Papildomame dokumente įvardijamos kelios šalys, kuriose nuo 2025 m. padėtis pablogėjo. Tarp jų – Malis, Burkina Fasas ir Sirija, kur stiprėjant ekstremistų kontrolei ir blogėjant saugumo padėčiai dar labiau sugriežtėjo Biblijos prieinamumo ribojimai.
Venesuela pagal ribojimų griežtumą pakilo net 17 vietų, nes šalyje sugriežtinti Biblijų importo ir spausdinimo apribojimai.
Venesuela pagal ribojimų griežtumą pakilo net 17 vietų, nes šalyje sugriežtinti Biblijų importo ir spausdinimo apribojimai.
Tuo metu Ugandoje ir Mozambike Biblija tapo lengviau prieinama sumažėjus smurtui.
Milijonams krikščionių prieigą prie Biblijos riboja ne persekiojimas ar teisiniai draudimai, o skurdas, prasta infrastruktūra, neraštingumas, gyvenimas atokiose vietovėse ir ribota interneto prieiga. Nors įstatymai jiems nedraudžia turėti Šventojo Rašto, praktiškai jie negali jo gauti ar juo naudotis.
Įvertinus įvairias kliūtis, ataskaitoje skaičiuojama, kad daugiau kaip 125 mln. krikščionių 81 šalyje norėtų turėti Bibliją, tačiau jos neturi.
„Tai, kad Biblija kažkur egzistuoja, dar nereiškia, jog ji yra prieinama žmogui, kuris nori ją turėti“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Didžiausias Biblijų trūkumas, kaip apskaičiuota, yra Kongo Demokratinėje Respublikoje, Etiopijoje, Nigerijoje ir Indijoje. Kiekvienoje iš šių šalių yra daugiau kaip 10 mln. krikščionių, kurie norėtų turėti Bibliją, tačiau jos neturi.
Kongo Demokratinėje Respublikoje Bibliją turi mažiau nei kas trečias tikintysis, nors teisinių apribojimų ją įsigyti nėra.
Kongo Demokratinėje Respublikoje Bibliją turi mažiau nei kas trečias tikintysis, nors teisinių apribojimų ją įsigyti nėra.
Iš 33 šalių, kuriose socialinės ir ekonominės kliūtys gauti Bibliją yra didžiausios, 15-oje taip pat taikomi reikšmingi su krikščionių persekiojimu susiję apribojimai. Kitose 18 šalių tokių apribojimų beveik nėra arba jų visai nėra. Tai rodo, kad jose būtų galimybių Biblijas platinti nemokamai arba už prieinamą kainą.
Biblijos prieinamumas internete taip pat neišsprendžia problemos. Apskaičiuota, kad 42 šalyse daugiau kaip 400 mln. krikščionių neturi interneto prieigos. Papildomų kliūčių kelia ir įrenginių bei interneto ryšio kaina.
Kai kurios mažesnės kalbinės bendruomenės neturi spausdintų Biblijų, nors vertimai į jų kalbas buvo baigti dar prieš kelis dešimtmečius. Viena priežasčių – nedideliais tiražais spausdinti Biblijas yra brangu.
Šiemet apskaičiuota, kad Biblijos nori, bet jos neturi daugiau krikščionių nei 2025 m., kai buvo skelbiama apie daugiau kaip 100 mln. tokių žmonių. Tačiau papildomame dokumente pažymima, kad didesnį skaičių lėmė ne vien išaugęs poreikis – šiemet į tyrimą įtraukta daugiau šalių ir pagerėjo duomenų rinkimas.
Pagrindinėje ataskaitoje teigiama, kad dalį problemų būtų galima spręsti kuriant stipresnius Biblijų platinimo tinklus ir saugesnius būdus tikintiesiems pasiekti Šventąjį
