Katalikų vyskupai ir vienuolės keliose JAV valstijose siekia susiaurinti ar panaikinti pagalbinę savižudybę leidžiančių įstatymų nuostatas ir kreipiasi į teismus, kad būtų apsaugoti religiniais įsitikinimais besivadovaujantys asmenys bei institucijos, nenorintys dalyvauti pagalbinės savižudybės procese.
Niujorko ir Ilinojaus Bažnyčios vadovai pastarosiomis savaitėmis pasiekė keletą jiems palankių sprendimų federaliniuose apygardų teismuose, užginčiję šiose valstijose neseniai pradėtus taikyti pagalbinės savižudybės įstatymus.
Niujorke įsikūrusios Rokvil Centro vyskupas Johnas Barresas (Džonas Baresas) ir keturių moterų vienuolinių bendruomenių koalicija liepą pasiekė jiems palankų laikiną teismo sprendimą. JAV apygardos teismo teisėja Anne Nardacci (En Nardaci) nusprendė, kad valstija negalės taikyti naujojo įstatymo katalikų ieškovams, kol jų byla nagrinėjama federaliniame teisme.
Ilinojuje palankūs sprendimai priimti dviejose atskirose bylose. Rugpjūtį JAV apygardos teismo teisėjas Franklinas Valderrama (Franklinas Valderama) nusprendė, kad Springfildo vyskupas Thomas Paprockis (Tomas Paprockis) ir keli kiti ieškovai, tarp jų krikščionys gydytojai bei liuteronų globos namai, laikinai neprivalės vykdyti ginčijamų valstijos įstatymo reikalavimų ir dalyvauti pacientų pagalbinės savižudybės procese.
Rugsėjį F. Valderrama vėl priėmė sprendimą religinių organizacijų naudai. Tarp ieškovų buvo Čikagos arkivyskupija, Pagyvenusiųjų ir ligonių karmelitės seserys bei Mažosios vargšų seserys.
Visais trimis atvejais ieškovams suteikta tik laikina apsauga nuo šių įstatymų taikymo jų atžvilgiu, kol bylos toliau nagrinėjamos federaliniuose teismuose.
Visais trimis atvejais ieškovams suteikta tik laikina apsauga nuo šių įstatymų taikymo jų atžvilgiu, kol bylos toliau nagrinėjamos federaliniuose teismuose.
Nors ieškovai palankiai įvertino teismų sprendimus, Čikagos arkivyskupas kardinolas Blase’as Cupichas (Bleizas Supičas) rugsėjo 11 d. pareiškė, kad Ilinojaus įstatymas turėtų būti panaikintas „visam laikui“.
„Bažnyčios prieštaravimas šiam įstatymui nėra bandymas primesti katalikų mokymą nekatalikams“, – kalbėjo arkivyskupas. Pasak jo, tai yra „pastangos neleisti valstybei versti katalikiškų sveikatos priežiūros įstaigų pažeisti savo sąžinę“.
Bažnyčia griežtai prieštarauja pagalbinei savižudybei ir eutanazijai
Katalikų Bažnyčia pastaraisiais metais yra viena aktyviausių pagalbinės savižudybės priešininkių įvairiose pasaulio šalyse. Ši prieštaringai vertinama ir įvairiose šalyse vis plačiau įteisinama praktika leidžia gydytojams išrašyti mirtiną vaistų dozę pacientams, norintiems nutraukti savo gyvenimą.
Pagalbinės savižudybės šalininkai paprastai teigia, kad tokie įstatymai leidžia gydytojams padėti nutraukti gyvenimą tik pilnamečiams nepagydomai sergantiems pacientams, kurie, tikėtina, mirs labai artimoje ateityje. Tačiau kai kur įteisinus šią praktiką jos taikymo ribos vėliau buvo išplėstos ir kitoms pacientų grupėms.
Pagalbinės savižudybės šalininkai paprastai teigia, kad tokie įstatymai leidžia gydytojams padėti nutraukti gyvenimą tik pilnamečiams nepagydomai sergantiems pacientams, kurie, tikėtina, mirs labai artimoje ateityje.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose 2024 m. fiziškai sveikai 29 metų moteriai buvo leista gydytojo padedamai nutraukti gyvenimą dėl depresijos. Šiemet šalyje taip pat užregistruotas pirmasis eutanazijos atvejis, kai ji atlikta jaunesniam nei 12 metų vaikui.
Kanadoje nuo 2016 m., kai šalyje buvo įteisinta medicininė pagalba mirštant, ja pasinaudojo apie 100 tūkst. žmonių. Pranešama, kad tūkstančiams jų mirtis nebuvo laikoma „pagrįstai numatoma“, tačiau jiems vis tiek buvo suteikta medicininė pagalba mirštant.
Pastaraisiais metais pagalbinę savižudybę įteisino ir nemažai JAV valstijų. Niujorko ir Ilinojaus įstatymai įsigaliojo šiemet.
Abiejose valstijose dėl religinių įsitikinimų šiai praktikai prieštaraujantys asmenys ir institucijos kreipėsi į teismus siekdami, kad valstija negalėtų jų versti propaguoti pagalbinės savižudybės.
Nors įstatymuose numatytos ribotos išimtys, leidžiančios katalikiškoms sveikatos priežiūros įstaigoms tiesiogiai nedalyvauti pačiame gyvybės nutraukimo veiksme, kitos nuostatos, ieškovų teigimu, vis tiek įpareigoja jas įvairiais būdais dalyvauti šioje sistemoje, įskaitant pareigą kalbėti apie tariamą pagalbinės savižudybės naudą.
Religijos laisvės teisinės gynybos fondas „Becket“, atstovaujantis Springfildo ir Rokvil Centro bylų ieškovams, teigia, kad atsisakymas vykdyti tokius reikalavimus gali užtraukti „dideles baudas, licencijos panaikinimą ar net laisvės atėmimą“.
Springfildo vyskupas T. Paprockis pareiškime „EWTN News“ teigė, kad „Katalikų Bažnyčios sveikatos priežiūros tarnystės esmė“ yra „tęsti gydančiąją Kristaus tarnystę – būti šalia kenčiančiųjų, guosti mirštančiuosius ir pripažinti Dievo suteiktą kiekvienos žmogaus gyvybės orumą“.
Pasak vyskupo, Ilinojaus pagalbinės savižudybės įstatymas „griauna šią misiją, versdamas katalikiškas ligonines ir jose tarnaujančius žmones brukti mirtį pažeidžiamiausiems pacientams“.
„Turime turėti laisvę tarnauti ligoniams ir mirštantiesiems pagal savo tikėjimą, o ne pagal valstybės nustatytą reikalavimą“, – pridūrė jis.
Bylos toliau nagrinėjamos federaliniuose teismuose ir ilgainiui gali pasiekti JAV Aukščiausiąjį Teismą.
Tuo metu katalikų vadovai ir toliau kritikuoja pagalbinę savižudybę. Tarp jų – ir popiežius Leonas XIV, kuris rugsėjį lankydamasis Prancūzijoje šią praktiką pavadino „klaidinga atjauta“.
„Mirties sukėlimo negalima laikyti normaliu dalyku. Tai, kas teisėta, nebūtinai yra moralu“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
