Rugsėjo 26 d. vizito Prancūzijoje metu popiežius Leonas XIV lankysis socialinės pagalbos ir integracijos centre „Bakhitos namai“ („Maison Bakhita“). Šio susitikimo kontekste Vatikano žiniasklaida pristato kelias Paryžiuje veikiančias labdaros organizacijas, kurių pagalbos modelis grindžiamas ne vien materialine parama, bet pirmiausia buvimu kartu su žmogumi, lygiaverčiu santykiu ir pagarba jo orumui.
Paryžiuje socialinė pagalba suvokiama ne kaip iš viršaus teikiama labdara, o kaip ryšys tarp lygių žmonių. Jauni žmonės, benamiai, sunkumų patiriančios moterys, savanoriai ir specialistai susitinka prie bendro stalo, kur svarbiausia ne tik suteikti pagalbą, bet ir kurti tikrą žmogišką ryšį.
Asociacijos „Nelaisvėje esantiems – išlaisvinimas“ („Aux captifs, la libération“) socialiniai darbuotojai eina pas benamius tiesiai į gatves, sąmoningai nešdamiesi ne daiktus, o savo laiką ir dėmesį. 2025 m. jie užfiksavo daugiau kaip 70 tūkst. susitikimų su žmonėmis, o beveik 4 500 jų pažinojo vardu. Organizacija taip pat padeda moterims ištrūkti iš prostitucijos tinklų, kurie vis dažniau persikelia į internetą ir socialinius tinklus.
Organizacija „Lozorius“ („Lazare“) bendram gyvenimui suburia anksčiau gatvėje gyvenusius žmones ir jaunus dirbančius asmenis. Čia siekiama ne kurti „specialisto ir paciento“ santykį, o lygiavertę bendruomenę, kurioje pagalbą gaunantis žmogus pats taip pat gali prisidėti – prie nuomos išlaidų, maisto gaminimo ar bendrų draugysčių kūrimo. Šis modelis siejamas su Leono XIV mintimi iš apaštališkojo paraginimo „Dilexi te“ – ne tik padėti vargstantiems iš šalies, bet gyventi kartu su jais ir dalytis jų kasdienybe.
Organizacija „Uola“ („Le Rocher“) daugiausia dėmesio skiria socialinių ryšių kūrimui. Jos nariai lanko žmones nuo durų iki durų, rengia susitikimus ir kuria pasitikėjimo erdves, kuriose kvartalų gyventojai gali kartu su savanoriais aptarti jiems rūpimas socialines problemas.
Šių organizacijų atstovai pabrėžia, kad jų veikla svarbi ne tik konkretiems žmonėms. Prancūzijos visuomenėje didėjant susiskaldymui ir įtampai, toks darbas gali tapti tiltu tarp skirtingų grupių, padėti mažinti socialinę atskirtį, neapykantą ir diskriminaciją.
