Naujas tyrimas rodo, kad religinis ugdymas Didžiojoje Britanijoje nekrikščionis dažniau nei krikščionis paskatina palankiau vertinti savo tikėjimą.
Tyrimą instituto „The Institute for the Impact of Faith in Life“ (IIFL) užsakymu atliko bendrovė „Whitestone“. Apklausoje dalyvavo 1 196 Jungtinės Karalystės suaugusieji, išpažįstantys religiją ir per pastarąjį dešimtmetį lankę religinio ugdymo pamokas arba turintys vaikų, kurie jas lanko šiuo metu.
32 proc. apklaustų krikščionių teigė, kad religinis ugdymas paskatino juos palankiau vertinti savo tikėjimą. Tarp nekrikščionių taip atsakė 46 proc. respondentų.
Nekrikščionys taip pat dažniau nei krikščionys norėtų, kad per religinio ugdymo pamokas būtų daugiau bendravimo su vietos religinėmis bendruomenėmis. Tokį bendravimą svarbiu laikė pusė nekrikščionių ir 36 proc. krikščionių.
Aktyvesnis bendravimas su vietos religinėmis bendruomenėmis buvo populiariausias visų apklaustųjų siūlymas, kaip pagerinti dabartinį religinį ugdymą. Mažiausiai palaikymo sulaukė siūlymas stiprinti vyriausybės priežiūrą – tam pritarė vos 4 proc. respondentų.
Dauguma apklaustųjų savo arba savo vaiko religinio ugdymo patirtį vertino teigiamai. Taip atsakė 56 proc. respondentų, o tik 5 proc. šią patirtį įvertino neigiamai.
70 proc. respondentų taip pat teigė, kad jų pačių arba jų vaikų religinio ugdymo pamokose pateikta informacija buvo faktiškai teisinga. Tik 4 proc. manė priešingai.
IIFL tyrimų bendradarbė ir ataskaitos autorė Rania Mohiuddin-Agir (Rania Mohiudin-Agir) teigė: „Kalbant apie dalyką, dėl kurio taip dažnai diskutuojama ir kuris paprastai kritikuojamas, buvo išties džiugu matyti, kokį teigiamą poveikį jis turėjo tikintiems žmonėms ir, dar svarbiau, koks didelis yra noras giliau ir prasmingiau įsitraukti į religinį ugdymą.“
„Religinis ugdymas geriausiai atlieka savo paskirtį tada, kai jauniems žmonėms ne tik suteikia žinių apie tikėjimą, bet ir sudaro galimybių gyvai su juo susipažinti bei padeda pasirengti prisidėti prie pliuralistinės Didžiosios Britanijos visuomenės. Anglijai rengiantis pirmą kartą įtraukti religinį ugdymą į nacionalinę mokymo programą, vargu ar galėtų būti svarbesnis metas pasirūpinti, kad tai būtų padaryta tinkamai“, – pridūrė ji.
Šiuo metu vyriausybė vykdo konsultacijas dėl religinio ugdymo įtraukimo į nacionalinę mokymo programą.
Nacionalinės religinio ugdymo mokytojų asociacijos pirmininkė Katie Freeman (Keiti Fryman) palankiai įvertino šį žingsnį. Pasak jos, tai suteiktų religiniam ugdymui tokį pat statusą, kokį turi kiti mokomieji dalykai, ir padėtų panaikinti vadinamąją „pašto kodo loteriją“, kai religinio ugdymo prieinamumas ir kokybė priklauso nuo gyvenamosios vietos.
