Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas po penktadienį prie Kauno mečetės vykusios baikerių akcijos. Į incidentą sureagavo ir vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, kreipęsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), o Lietuvos musulmonų muftijus Aleksandras Beganskas prašo valdžios užtikrinti bendruomenės saugumą.
Kauno apskrities policija pirmadienį pranešė, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas peržiūrėjus ir įvertinus filmuotą medžiagą bei susipažinus su gautais pranešimais.
Rugsėjo 11-ąją, penktadienį, Kauno Ramybės parke prie mečetės per musulmonų pamaldas susirinko būrys baikerių. Jie garsiai leido muziką, burzgino motociklus, skandavo patriotinius šūkius ir demonstravo atsivežtą kiaulės galvą.
Iškart po įvykio policija buvo pradėjusi administracinę teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo bei aplinkybių patikslinimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę. Dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė BNS nurodė, kad kol kas įtarimai niekam nepareikšti. Policijai žinoma kiaulės galvą laikiusio vyro tapatybė, nustatyti ir kai kurie kiti akcijos dalyviai.
„To asmens tapatybė yra aiški, yra ir kitų asmenų tapatybės nustatytos, bet viskas tyrimo eigoje. Fiziškai kontakto nebuvo, turimais duomenimis, niekas nenukentėjo ir medikų pagalbos neprireikė“, – sakė O. Vaitkevičienė.
Policijos atstovė neatmetė, kad tyrimo metu gali atsirasti nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų.
Muftijus prašo užtikrinti musulmonų saugumą
Lietuvos musulmonų muftijus Aleksandras Beganskas pirmadienį LRT radijui sakė norintis susitikti su Vyriausybės atstovais ir aptarti priemones, kurios padėtų užtikrinti musulmonų bendruomenės saugumą.
Pasak jo, viena iš galimybių būtų Kauno mečetę Ramybės parke aptverti tvora, kad panašūs incidentai nepasikartotų. Muftijus taip pat paragino svarstyti teisines priemones, skirtas užkirsti kelią žmonių kiršinimui dėl rasės, tautybės ar tikėjimo.
„Tai reikia kuo skubiau daryti, nes jeigu mes pažiūrėsime į Rusiją, jeigu pažiūrėsime į kitas šalis, tai šiandien buvo tik mitingas, rytoj bus muštynės, o paskui – ir žudynės“, – kalbėjo A. Beganskas.
Jis džiaugėsi, kad penktadienio akcija neperaugo į fizinį konfliktą. Pasak muftijaus, musulmonų bendruomenės narių buvo prašoma nepasiduoti provokacijoms.
„Niekas nepasidavė toms provokacijoms, visi taikiai atliko savo maldą ir išėjo namo arba išėjo į darbą“, – teigė A. Beganskas.
Muftijus pabrėžė, kad musulmonų bendruomenė yra Lietuvos visuomenės dalis.
„Visi kartu mes turime suprasti, kad musulmonų bendruomenė yra Lietuvos dalis. Ir islamas yra Lietuvos dalis. Ir musulmonai yra Lietuvos dalis“, – sakė jis.
A. Beganskas taip pat paragino atlikti vidinį tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų per penktadienio incidentą. Pasak jo, dalis musulmonų, tarp jų moterys ir Lietuvos pilietės, maldos metu jautėsi nesaugiai.
Policija savo ruožtu aiškino, kad pareigūnų nesikišimas buvo taktinis sprendimas, siekiant išvengti dar didesnės įtampos.
„Buvo taktinis sprendimas fiksuoti ir nesant poreikiui, tai yra nesant fiziniam kontaktui, vengti įsikišimo dėl galimo aistrų kėlimo“, – BNS sakė O. Vaitkevičienė.
Vidaus reikalų ministras kreipėsi į VSD
Į įvykius sureagavo ir vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jis pirmadienį pranešė kreipęsis į VSD, prašydamas įvertinti situaciją ir galimas rizikas.
„Tai, ką penktadienį matėme prie Kauno mečetės, yra visuomenėje augančios įtampos dėl migracijos pasekmė“, – socialiniame tinkle rašė ministras.
M. Katelynas pabrėžė, kad, jo vertinimu, problema nėra Lietuvos totoriai, šimtmečius esantys šalies visuomenės dalimi ir prisidėję prie valstybės istorijos. Daugiau klausimų, pasak jo, kelia pastarųjų metų migracijos procesai ir besiformuojančios naujos bendruomenės.
„Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius smarkiai išaugo, formuojasi naujos bendruomenės. Valstybė privalo žinoti, kas į ją atvyksta ir ar neatsiranda grėsmių visuomenės bei nacionaliniam saugumui“, – teigė ministras.
Jis atkreipė dėmesį ir į kituose Lietuvos miestuose neoficialiose vietose vykstančias religines pamaldas. Pasak M. Katelyno, valstybė turi žinoti, kur vyksta religiniai susibūrimai, kas juos organizuoja ir ar laikomasi įstatymų.
„Atvykstantieji turi gerbti Lietuvos valstybę, jos įstatymus ir mūsų visuomenės taisykles“, – pabrėžė ministras.
Pasak jo, jeigu nustatoma radikalizacijos, organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos veiklos ar kitų grėsmių požymių, valstybės institucijos privalo reaguoti.
Kartu M. Katelynas pabrėžė, kad žmonės turi teisę taikiai protestuoti ir reikšti savo nuomonę, tačiau „protestai negali peržengti įstatymų nustatytų ribų“. Anot jo, pagarba skirtingoms kultūroms ir religijoms taip pat „negali reikšti taisyklių nebuvimo“.
Į incidentą sureagavo ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jis teigė, kad teisė reikšti savo nuomonę negali virsti kitų žmonių žeminimu, o visuomenė turi gebėti gyventi kartu ir gerbti vieni kitus.
