JAV Atstovų Rūmų pirmininkė emeritė Nancy Pelosi (Nensi Pelosi) paragino paleisti Honkongo demokratijos aktyvistą Joshua Wongą (Džošua Vongą), krikščionį, kuriam po kaltės pripažinimo dėl nacionalinio saugumo pažeidimo gali grėsti įkalinimas iki gyvos galvos. Kreipdamasi į kolegas Atstovų Rūmų posėdyje, ji pabrėžė, kad įstatymų leidėjai privalo pasisakyti už laisvę.
Praėjusią savaitę jos biuro paskelbtoje kalbos stenogramoje Pelosi teigė, kad Wongas prisipažino kaltas už tai, jog „pasisakė už laisvę“, ir pridūrė, kad už tai jam gali būti skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pasak jos, Honkongo nacionalinio saugumo įstatymas yra „viskas, išskyrus saugumą“ ir iš esmės yra „represinis įstatymas“.
Pelosi taip pat paminėjo Jimmy Lai (Džimį Lai), kuris, jos žodžiais, yra „kitame gyvenimo kelio gale“. Ji pridūrė, kad jis „gali likusį gyvenimą praleisti kalėjime“, ir paragino JAV Kongresą bei tarptautinę bendruomenę siekti abiejų vyrų išlaisvinimo.
Pasak Pelosi, Kongresas jau seniai abiejų partijų sutarimu remia žmogaus teises Honkonge, Tibete ir kitur Kinijoje. Ji teigė, kad vienas žiauriausių būdų, kuriais Kinijos valdžia elgiasi su politiniais kaliniais, – sakyti jiems, jog niekas jų neprisimena ir nežino, kodėl jie yra kalėjime.
„Privalome pasisakyti už laisvę. Negalime leisti, kad tai būtų ignoruojama“, – kalbėjo Pelosi ir pridūrė, kad įstatymų leidėjai nori, jog Wongas ir Lai žinotų, kad jie nėra pamiršti.
29 metų Wongas praėjusį trečiadienį pripažino savo kaltę dėl susimokymo su užsienio subjektais – nacionalinio saugumo nusikaltimo, už kurį gali būti skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Honkongo Aukštajame teisme, Admiraliteto rajone, jo kaltės pripažinimą priėmė teisėjas Williamas Tamas (Viljamas Tamas), vienas iš teisėjų, kuriuos Honkongo vyriausybė pati atrenka tokioms byloms nagrinėti.
Teismo posėdyje dalyvavo keli Vakarų šalių diplomatai. Prokurorai kaltinimą siejo su Wongo vaidmeniu dabar jau išformuotoje politinėje partijoje „Demosisto“. Teigiama, kad 2019–2020 m. ši partija užsienyje agitavo už sankcijų ir kitų baudžiamųjų priemonių taikymą Honkongui bei Pekinui.
Wongas kaltinamas bendradarbiavęs su savo noru į tremtį pasitraukusiu disidentu Nathanu Law (Neitanu Lo) ir kitais asmenimis, siekdamas, kad užsienio vyriausybės, institucijos ir pavieniai asmenys taikytų Honkongui sankcijas ar blokadą.
Teigiama, kad inkriminuojami veiksmai buvo vykdomi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki lapkričio 23 d.
Wongas jau atlieka bausmę už ankstesnį nuosprendį pagal nacionalinio saugumo įstatymą – sąmokslą siekiant pakirsti valstybės valdžią, susijusį su jo vaidmeniu neoficialiuose 2020 m. pirminiuose rinkimuose. Ši bausmė turėtų baigtis 2027 m. sausį.
Jo advokatas Derekas Chanas (Derekas Čanas), prašydamas sušvelninti bausmę, argumentavo, kad Wongo veiksmai nebuvo priskirtini prie sunkiausio šio nusikaltimo lygmens. Jis prašė skirti bausmę, artimą žemesniojo – nuo trejų iki dešimties metų – bausmės intervalo viršutinei ribai, ir atkreipė dėmesį, kad Wongas jau beveik šešerius metus praleido už grotų.
Chanas taip pat nurodė, kad kalėjime Wongas daug skaitė, išlaikė pozityvų nusiteikimą ir nori būti paleistas, kad galėtų rūpintis senstančiais tėvais.
Teisėjas Tamas bausmės paskelbimo datos nenustatė, tačiau nurodė sprendimą priimsiąs kuo greičiau.
Wongas kaltę pripažino netrukus po to, kai praėjusį mėnesį 69 metų Lee Cheuk-yanas ir 41 metų Chow Hang-tung buvo pripažinti kaltais dėl kurstymo griauti valstybės valdžią, susijusio su jų vartota fraze „nutraukti vienos partijos diktatūrą“.
Wongas kaltę pripažino netrukus po to, kai praėjusį mėnesį 69 metų Lee Cheuk-yanas (Li Čiukjanas) ir 41 metų Chow Hang-tung (Čou Hangtung) buvo pripažinti kaltais dėl kurstymo griauti valstybės valdžią, susijusio su jų vartota fraze „nutraukti vienos partijos diktatūrą“.
Abu jie priklausė grupei, kuri kasmet rengdavo atminimo budėjimus, skirtus 1989 m. Tiananmenio aikštės protestų numalšinimui atminti.
Wongas išgarsėjo dar paauglystėje kaip demokratijos aktyvistas. Jis prisidėjo prie studentų aktyvistų grupės įkūrimo ir dalyvavo 2014 m. „Skėčių judėjimo“ protestuose.
Aktyvistas užaugo krikščioniškoje šeimoje ir lankė bažnytinę vidurinę mokyklą. Žurnalai „Time“ ir „Fortune“ yra įvardiję jį vienu iš įtakingų jaunųjų lyderių.
2020 m. jis paprašė JAV valdžios suteikti jam prieglobstį. Pranešama, kad JAV Valstybės departamentas šį prašymą atmetė.
Honkongo nacionalinio saugumo įstatymas įsigaliojo 2020 m. birželio 30 d., iš dalies reaguojant į ankstesniais metais vykusius demokratijos šalininkų protestus, kurie kai kuriais atvejais peraugo į smurtą.
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir daugelis valstybių kritikavo šį įstatymą kaip pernelyg griežtą, atsižvelgiant į Honkongui pagal Pagrindinį įstatymą pažadėtą autonomiją. Pagrindinis įstatymas yra teritorijos mini konstitucija, galiojanti nuo 1997 m., kai Didžioji Britanija perdavė Honkongą Kinijai.
