Karas Ukrainoje paskatino naują atsivertimų bangą – apie tai kalba Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas, didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas. Pasak jo, karo sukrėsti žmonės vis dažniau kreipiasi į kunigus, kurie patys išgyvena tautos kančią ir tampa „sužeistais gydytojais“.
Interviu organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ (Aid to the Church in Need, ACN) arkivyskupas kalbėjo apie gilų dvasinį karo poveikį ir pavadino dabartinį laikotarpį reikšmingu atsivertimų laikotarpiu.
Jis pabrėžė, kad Ukraina savo krauju gina taiką Europoje ir kartu išgyvena dvasinį atsinaujinimą. „Tai reikšmingiausias atsivertimo laikotarpis naujausioje mūsų tautos istorijoje. Ukraina savo krauju gina taiką Europoje. Tai ne metafora, tai tikrovė“, – kalbėjo S. Ševčiukas.
Pasak arkivyskupo, nuo karo pradžios tradicinėms ortodoksų Bažnyčioms save priskiriančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 70 proc. iki maždaug 52 proc., o Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčiai priklausančių žmonių dalis išaugo nuo maždaug 8 proc. iki 12 proc.
Jis aiškino, kad karo akivaizdoje žmonės kelia esminius gyvenimo klausimus: „Kodėl? Ar mano kančia turi prasmę? Ar yra vilties? Kur yra Dievas šio karo metu?“ Anot jo, atsakymus į šiuos klausimus galima rasti tik krikščioniškajame tikėjime.
S. Ševčiukas aiškino, kad karo akivaizdoje žmonės kelia esminius gyvenimo klausimus: „Kodėl? Ar mano kančia turi prasmę? Ar yra vilties? Kur yra Dievas šio karo metu?“ Anot jo, atsakymus į šiuos klausimus galima rasti tik krikščioniškajame tikėjime.
„Todėl šis skausmo metas yra ir ypatingas malonės laikas (gr. kairos), per kurį matome plataus masto atsivertimus“, – teigė arkivyskupas.
Kalbėdamas apie Bažnyčios vaidmenį, jis pabrėžė, kad kunigai kartu su žmonėmis išgyvena netektis ir skausmą. „Skaudu kasdien laidoti daugybę žmonių, tarp jų jaunus žmones ir vaikus. Tai palieka gilų pėdsaką“, – dalinosi jis.
Pasak S. Ševčiuko, žmonės dažnai neieško stebuklų, bet trokšta artumo. „Galime paguosti tuos žmones, kurie ieško ne stebuklų, bet tiesiog buvimo šalia – Bažnyčios artumo per kunigą“, – sakė jis ir pridūrė, kad evakuojant civilius kunigas visuomet būna paskutinis, paliekantis pavojingą vietovę.
Arkivyskupas taip pat apgailestavo dėl mažėjančio tarptautinės bendruomenės dėmesio karui. „Mums labai skaudu, kad pasaulis pamiršta šį karą. Kartais atrodo, kad pasaulis mūsų nesupranta ir nesuvokia šios tragedijos masto. Ukrainoje kasdien liejasi kraujo upės“, – aiškino jis.
Remiantis Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios atlikta apklausa, daugiau nei pusė jos kunigų gyvena žemiau skurdo ribos. 38 proc. apklaustųjų teigė, kad drabužiai jiems yra neįperkami, o 3 proc. teigė susiduriantys su sunkumais įsigydami maisto.
Vis dėlto 92 proc. kunigų nurodė esantys laimingi tarnaudami žmonėms. „Tai man išspaudė ašaras“, – prisipažino arkivyskupas. Jis pažymėjo, kad kunigai turi išklausyti, lydėti žmones jų kančioje ir kartais tiesiog tylėti. „Ką galima pasakyti motinai, ką tik netekusiai sūnaus?“ – klausė jis.
Padedant ACN, Bažnyčia pradėjo nuolatinę kunigų ir vienuolių mokymo bei psichologinės ir dvasinės reabilitacijos programą. „Jie iš tiesų yra „sužeisti gydytojai“, – teigė S. Ševčiukas, pabrėždamas, kad šios programos poreikis vyskupijose yra labai didelis.
Baigdamas jis išreiškė viltį dėl ateities: „Karas baigsis, nes blogis nėra amžinas. Amžinas yra Viešpats, o amžina yra meilė.“ Jis paragino pasaulį „uoliai melstis, kad mūsų žmonės būtų išlaisvinti iš karo vergijos“ ir pridūrė: „Šiandien Ukrainoje viltis yra tikra ir apčiuopiama. Ukrainoje kiekvieną dieną meldžiamės už taiką.“
