Airijos arkivyskupas Eamonas Martinas (Imonas Martinas), aukodamas šv. Mišias 2026 m. senelių piligrimystėje Noko šventovėje, pabrėžė, kad seneliai turi ypatingą pašaukimą perduoti tikėjimą, dalytis išmintimi ir malda stiprinti savo šeimas.
Homiliją pradėjęs lengvu humoru, arkivyskupas pastebėjo, kad šiandieniniai seneliai vis dažniau neatsilieka nuo naujųjų technologijų ir jaunimo kultūros. Jis paminėjo vadinamuosius „granennial“ – šiuolaikinius senelius, kurie, bendraudami su technologijomis besidominčiais anūkais, puikiai išmano socialinius tinklus ir šiuolaikines tendencijas.
Vis dėlto, pasak arkivyskupo, svarbiausios senelių savybės nesikeičia. Jie išlieka žmonėmis, kurie moka išklausyti, skiria laiko vaikams, dalijasi šeimos istorijomis, tradicijomis ir, svarbiausia, perduoda tikėjimą bei moko pirmųjų maldų.
„Kalbant apie tikėjimo perdavimą, katalikams seneliams tenka ypatingas pašaukimas“, – sakė E. Martinas. Jis pridūrė, kad seneliai vaikams parodo, kaip juos myli Dievas, moko persižegnoti, priklaupti bažnyčioje, uždegti žvakę ir supažindina su šeimos maldos tradicijomis bei šventaisiais.
Arkivyskupas pabrėžė, kad didžiausia dovana, kurią seneliai gali perduoti jaunajai kartai, yra ne šiuolaikinės technologijos ar gyvenimo patogumai, bet išmintis.
Arkivyskupas pabrėžė, kad didžiausia dovana, kurią seneliai gali perduoti jaunajai kartai, yra ne šiuolaikinės technologijos ar gyvenimo patogumai, bet išmintis. Pasak jo, tai neįkainojama dovana, kylanti iš ilgametės gyvenimo patirties ir tvirto tikėjimo.
Homilijoje primintas karaliaus Saliamono pavyzdys. Vietoj turtų ir valdžios jis prašė Dievo išminties dovanos, o Katalikų Bažnyčios katekizmas išmintį vadina pirmąja ir aukščiausiąja Šventosios Dvasios dovana, padedančia priimti Dievo valia pagrįstus sprendimus.
E. Martinas pažymėjo, kad šiandien pasauliui ypač reikia tokios išminties – brandžios, ilgainiui įgytos ir dažnai gimstančios iš padarytų klaidų bei jų apmąstymo. Išmintingas žmogus neskuba priimti impulsyvių sprendimų, bet meldžiasi, kantriai įžvelgia, kas gyvenime iš tiesų yra vertinga, ir ieško „brangiausių perlų“.
Prisimindamas popiežių Pranciškų, arkivyskupas sakė, kad šis ne kartą pasakojo daug ko išmokęs iš savo močiutės Rosos. Popiežius senelių dovaną apibūdino kaip „dalijimąsi laiko išmintimi“ ir ragino puoselėti kartų dialogą, kuriame jaunimas galėtų kalbėti apie savo rūpesčius, o seneliai – padėti atpažinti tai, kas gali pakenkti žmogaus gyvenimui ar atitolinti jį nuo Dievo.
Kalbėdamas apie popiežiaus Leono XIV žinią Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai, E. Martinas atkreipė dėmesį į daugelio vyresnio amžiaus žmonių patiriamą vienišumą. Cituodamas pranašą Izaiją, popiežius primena Dievo pažadą: „Aš tavęs niekada nepamiršiu.“ Leonas XIV ragina šeimas dažniau lankyti senelius, pagyvenusius giminaičius ir vienišus kaimynus, kad jie nesijaustų palikti.
Baigdamas homiliją arkivyskupas pabrėžė, kad senelių pašaukimas nesibaigia sulaukus garbaus amžiaus. Jie kviečiami melstis už savo šeimas, Bažnyčią ir taiką pasaulyje. Jis padėkojo Katalikų senelių asociacijai už jos veiklą ir paprašė šv. Joachimo ir šv. Onos užtarimo, kad seneliai visame pasaulyje ir toliau perduotų tikėjimą bei išlaikytų maldą šeimos gyvenimo centre.
