2026 m. rugsėjo 3 d. Šiluvoje jau ketvirtus metus iš eilės vyks nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta apmąstyti Šiluvos deklaraciją. Šių metų konferencijos tema – „Baimė ir drebėjimas: ant ko statysime Lietuvos ateitį. Šiluvos deklaraciją apmąstant“.
Pastaraisiais metais Lietuva, kaip ir visas Vakarų pasaulis, išgyvena sparčius demografinius, kultūrinius, geopolitinius ir technologinius pokyčius. Bandoma pakeisti žmogaus, šeimos, laisvės, valstybės ir žmogaus teisių sampratas, visuomenėje daugėja įtampos, o viešojoje erdvėje vis dažniau susiduria skirtingi požiūriai į tai, kokiais principais, pagrindais turėtų būti grindžiama mūsų valstybės ateitis.
Vieniems šie pokyčiai teikia vilčių, kitiems kelia nerimą. Tačiau ar visuomenės baimės dėl ateities yra pagrįstos? Ar baimė kalbėtis sudėtingomis temomis netampa kliūtimi atviram dialogui, be kurio demokratija negali pilnavertiškai funkcionuoti? O gal priešingai – šiandien turėtume labiau bijoti ne permainų, bet abejingumo, kuris neleidžia laiku pastebėti grėsmes žmogui, šeimai ir valstybei?
Taigi, kokios baimės šiandien gali mus sukaustyti, o kokios – tapti išminties pradžia?
Būtent šiems ir kitiems panašiems klausimams nagrinėti skirta šių metų Šiluvos konferencija, kurios pavadinimas „Baimė ir drebėjimas: ant ko statysime Lietuvos ateitį. Šiluvos deklaraciją apmąstant“ kviečia ne į pesimizmą, bet į atsakingą žmogaus ir visuomenės santykį su tiesa, laisve ir ateitimi.
Šiluvos konferencijų ciklas rengiamas nuo 2022 metų, tęsiant dialogą, prasidėjusį po 2021 m. Šilinių atlaidų metu Jo Ekscelencijos Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo paskelbtos Šiluvos deklaracijos. Joje pabrėžiama, kad laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius: žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą, šeimą, tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo dorovinius įsitikinimus, sąžinės, religijos ir žodžio laisvę.
Per ketverius metus konferencija tapo reikšminga akademinės ir visuomeninės minties platforma, telkiančia akademikus, visuomenės lyderius, politikus ir Bažnyčios atstovus bendram dialogui apie Šiluvos deklaracijoje įvardytų principų reikšmę šiandienos Lietuvai. Kiekvienais metais pasirenkama vis kita tema, tačiau visas konferencijas vienija bendras siekis – šiandienos kultūriniame, teisiniame ir politiniame kontekste atsakingai apmąstyti pamatinių žmogaus ir visuomenės vertybių reikšmę Lietuvos valstybei ir jos ateičiai.
Šių metų konferencijoje pranešimus skaitys Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas, teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, prof. dr. Gediminas Karoblis, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, doc. dr. Lina Šulcienė. Diskusijose dalyvauti kviečiami visų Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų vadovai arba jų deleguoti atstovai.
Šiemet įvairių sričių prelegentai ir diskutantai ieškos atsakymų į šiandien Lietuvai svarbius klausimus:
- kas šiandien gali būti patikimas orientyras, siekiant užtikrinti demokratijos tvarumą;
- ko reikia, kad šeima iš tiesų atliktų visuomenės ir valstybės pagrindo vaidmenį;
- kokią kalbą turime puoselėti, kad išsaugotume laisvą mąstymą ir gebėjimą pažinti tikrovę;
- kaip, daugėjant įstatymų leidėjų ir teismų kuriamų teisių, neprarasti prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių;
- kaip atpažinti, kurios baimės yra pagrįstos, o kurios trukdo priimti išmintingus sprendimus;
- ant kokių pamatų statysime Lietuvos ateitį?
Konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 3 d. nuo 10.00 iki 17.00 val. Šiluvoje, kuribus tiesiogiai transliuojama per Delfi.lt, o vėliau jo įrašai bus skelbiami kituose žiniasklaidos kanaluose.
Konferencijos globėjai – Kauno arkivyskupas metropolitas J. E. Kęstutis Kėvalas ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas J. E. Gintaras Grušas.
Konferenciją organizuoja Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Laisvos visuomenės institutas ir Bažnyčios kronikos fondas.
