Popiežius Leonas XIV rugsėjo 18 d. Laterano Šv. Jono bazilikoje, Romos vyskupijos katedroje, dalyvavo susitikime, kuriuo oficialiai pradėti naujieji pastoraciniai metai. Į jį susirinko Romos parapijų, bendruomenių, judėjimų, organizacijų ir kitų bažnytinių institucijų atstovai.
Popiežiaus vikaras Romos vyskupijai kardinolas Baldo Reina pabrėžė, kad susitikimas turėjo priminti ir ypatingą Leono XIV, kaip Romos vyskupo, ryšį su vietos Bažnyčia. Pasak jo, tai dar vienas Romos vyskupijoje vykstančios sinodinės kelionės etapas. Tarp svarbiausių iššūkių jis išskyrė silpnėjančius ryšius šeimose, vaikų auklėjimo sunkumus, šeimos institucijos silpnėjimą ir jaunimo problemas.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius Leonas XIV pabrėžė, kad neketina siūlyti naujos pastoracinės programos. „Nepradedame nuo nulio, ir nieko iš to, ką esame išgyvenę, nereikia padėti į archyvą“, – sakė popiežius. Jis paragino Šventosios Dvasios šviesoje įvertinti nueitą kelią, atpažinti tai, kas davė vaisių, suprasti nesėkmes ir jų priežastis. „Vienu žodžiu – pažvelgti tiesai į akis“, – teigė jis.
Popiežius išskyrė tris pagrindinius orientyrus, padedančius įvertinti vyskupijos gyvenimą ir pastoracinę misiją. Pirmasis – asmeniškai susitikti su Kristumi ir padėti kitiems Jį sutikti. Leonas XIV priminė, kad Bažnyčia egzistuoja ne dėl savęs, bet tam, kad vestų žmogų į susitikimą su Viešpačiu.
Antrasis orientyras – bendruomenės kūrimas. Pasak popiežiaus, iš Kristaus Prisikėlimo gimsta laisvos ir sutaikintos bendruomenės, todėl būtina kurti tikrus santykius, kuriuose žmonės jaustųsi priimti, vertinami ir atsakingi už bendrą Bažnyčios gyvenimą. Trečiasis – tarnystė miestui: Roma, pabrėžė Leonas XIV, nėra vien Bažnyčios veiklos fonas, bet konkreti misijos vieta.
Popiežius paragino nuolat kelti klausimą, ar vykdoma sielovada iš tiesų ugdo Dievo tautą.
Popiežius paragino nuolat kelti klausimą, ar vykdoma sielovada iš tiesų ugdo Dievo tautą. „Ar veikla padeda augti tikėjimu? Ar ji ugdo misionieriškus mokinius? Ar padeda bręsti bažnytinei atsakomybei?“ – klausė jis. Pasak Leono XIV, visus šiuos klausimus apibendrina paprastas „kodėl?“ – kodėl Bažnyčia daro tai, ką daro, ir ar jos pasirinkimai atitinka jos misiją.
Siekdamas parodyti konkretų tokios tarnystės pavyzdį, popiežius pranešė pritaręs sprendimui pradėti Romos vyskupijos lygmens kunigo Luigi Di Liegro gyvenimo, dorybių ir šventumo garso tyrimą. 1997 m. miręs kunigas daug metų vadovavo Romos vyskupijos „Caritas“.
Atskirai kreipdamasis į kunigus, Leonas XIV pripažino, kad pastoracinė tarnystė šiandien tapo sunkesnė. „Raginu jus nenešti šių sunkumų vieniems“, – sakė jis. Popiežius pabrėžė, kad bendruomenė, kurioje viskas priklauso nuo klebono, yra silpna, o vadovauti reiškia ne viską atlikti pačiam, bet „kurti bendrystę, atskleisti ir vertinti kitų žmonių gebėjimus, jungti žmones bei įvairias tikrovės sritis ir saugoti vienybę“.
Baigdamas Leonas XIV išreiškė viltį, kad Romos vyskupijos gyvenimo ir pastoracijos vertinimas padės atnaujinti visos bendruomenės bendrą kelią. Jis taip pat priminė apie artėjantį svarbų įvykį – 2033 m. Atpirkimo jubiliejų, kuris bus reikšmingas visai visuotinei Bažnyčiai ir ypač Romos vyskupijai.
