JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas neketina pulti NATO teritorijos, paneigdamas žiniasklaidos pranešimus, kad Vašingtonas yra susirūpinęs dėl galimo tokio Rusijos žingsnio prieš Europą.
Šie jo komentarai pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as (Džonas Ratklifas) nuvyko į Maskvą netikėtų derybų, kurios, pasak JAV žiniasklaidos, buvo skirtos įspėti Maskvą nesiimti atakų prieš Aljansą.
„Esu su juo turėjęs gerų derybų. Jis neketina pulti NATO teritorijos“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete, kai jo paklausė, ar Rusijos prezidentas sutiko to nedaryti.
Paprašytas patvirtinti pranešimus apie tai, kad J. Ratcliffe’as rusams perdavė įspėjimą, D. Trumpas atsakė: „Nenoriu to komentuoti, bet jie nepuls.“
D. Trumpas taip pat nesureikšmino poreikio nubausti Rusiją už prekybą su jos sąjungininku Iranu po to, kai jo administracija paskelbė apie „ekonominę D dieną“, nukreiptą prieš Teheraną, jei šis atsisakys atverti Hormuzo sąsiaurį.
„Kalbant apie Hormuzo sąsiaurį, manau, kad iki šiol Rusija elgėsi gana gerai“, – pareiškė JAV prezidentas.
JAV žiniasklaida anksčiau pranešė, kad CŽA direktorius Maskvą įspėjo nesiimti atakų prieš Aljansą.
Leidinys „The Wall Street Journal“, televizija „CBS News“ bei kitos JAV žiniasklaidos priemonės skelbė, kad J. Ratcliffe’as Kremliuje siekė atgrasyti Rusiją nuo puolimo prieš NATO nares, JAV žvalgybai manant, kad Maskva gali siekti išbandyti Aljansą.
Politikai ir žvalgybos tarnybos anksčiau yra nurodę, kad Rusija svarsto atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Aljanso Rytų flango valstybėse, panaudojant Ukrainos dronus.
D. Trumpas anksčiau sakė, kad antradienį įvykęs J. Ratcliffe’o vizitas į Maskvą buvo „pusiau eilinis“, leisdamas suprasti, kad žvalgybos vadovas į Rusijos sostinę atvyko aptarti karo Ukrainoje.
J. Ratcliffe’as yra vienas iš aukščiausio rango JAV pareigūnų, apsilankiusių Rusijoje nuo 2022 metų, kai prasidėjo jos plataus masto karas su Ukraina.
Jo antradienio vizitas įvyko Maskvai suintensyvinus puolimą Ukrainoje – šią vasarą dėl išpuolių smarkiai išaugo žuvusių civilių skaičius, o JAV tarpininkaujamos taikos derybos senokai įstrigo.
„Daug gąsdinančių istorijų“
Tuo metu Kremlius ketvirtadienį atmetė žiniasklaidos spėliones apie šią savaitę įvykusį retą CŽA direktoriaus vizitą Maskvoje.
„Šiuo metu publikuojama daug tokių gąsdinančių istorijų. Žinoma, jos neturi nieko bendra su realybe“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kalbėdamas apie Ukrainą, jis pareiškė, kad Rusija „norėtų savo tikslus pasiekti taikiais būdais, tačiau neturėdama tokios galimybės, ji tęsia specialiąją karinę operaciją“. Jis turėjo omenyje Maskvos jau puspenktų metų tęsiamą puolimą Ukrainoje.
D. Peskovas taip pat sukritikavo Ukrainos rėmėjus Europoje, teigdamas, kad Rusija „susiduria su labai agresyvia Europos šalių politika savo atžvilgiu“.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas anksčiau ketvirtadienį nesureikšmino susitikimo su savo CŽA kolega.
„Taip, susitikimas iš tiesų įvyko, bet čia nėra nieko neįprasto“, – pareiškė S. Naryškinas, kurį savo pranešime citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.
Jis teigė, kad jiedu su CŽA vadovu aptarė „keletą klausimų, kurie priklauso žvalgybos tarnybų kompetencijai“, ir apibūdino tai kaip „gana delikatų ir ypatingą reikalą“.
Prieš tai CŽA direktorius Maskvoje lankėsi 2021 metų lapkritį, kai šias pareigas tuo metu ėjęs Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas) įspėjo Rusiją nesiųsti karių į Ukrainą.
Praėjus vos keliems mėnesiams, Kremlius pradėjo invaziją, virtusią didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
CŽA taip pat dalyvavo susitarimuose su Rusija dėl kalinių mainų, pavyzdžiui, per didelį apsikeitimą 2024 metų viduryje.
Karas Ukrainoje nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o Kremlius atsisako sušvelninti savo maksimalistinius reikalavimus užimti likusią Rytų Ukrainos dalį ir išlaikyti Krymo kontrolę.
