Pirmadienio, rugsėjo 7 d., pavakare popiežius Leonas XIV nuvyko į Dženacaną, esantį maždaug už 50 km į pietryčius nuo Romos, ir Švč. Mergelės Marijos – Gerosios Patarėjos – šventovėje aukojo Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventės, minimos rugsėjo 8-ąją, vigilijos Mišias.
Ši data turi ir ryšį su Lietuva: prieš 33 metus, 1993 m. rugsėjo 7 d., Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventės išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II lankėsi Šiluvos šventovėje. Kaip ir kasmet, šiomis dienomis Šiluvoje švenčiami Šilinių atlaidai.
Dženacano Gerosios Patarėjos šventovės istorija siekia XV amžių. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdas į ją buvo atgabentas 1467 m. iš turkų užimto Albanijos Škoderio. Nuo XIX amžiaus šventovė patikėta tėvams augustinams. Robertas Francis Prevostas, dar būdamas augustinų ordino narys, joje lankėsi ne kartą, o 2025 m. gegužės 10 d. – praėjus vos dviem dienoms po išrinkimo popiežiumi – čia sugrįžo jau kaip Leonas XIV.
Pirmadienį šventovėje popiežių pasitiko vietos vyskupas ir specialiai šia proga iš Albanijos atvykęs Škoderio vyskupas. Prie Dievo Motinos atvaizdo Leonas XIV padėjo savo atvežtą dovaną – aukso rožę.
Pradėdamas homiliją popiežius prisiminė ankstesnį savo apsilankymą šventovėje tuoj po išrinkimo. Jis sakė jautęs pareigą ir troškimą čia atvykti, nes Dievo Motina visą gyvenimą jį lydi motinišku artumu, išmintimi ir savo meilės Sūnui pavyzdžiu, o Sūnus visuomet išlieka tikėjimo centre.
Leonas XIV pabrėžė, kad Mergelės Marijos Gimimo minėjimas yra proga jos globai patikėti visa, kas pasaulyje gimsta nauja ir dar atrodo trapu, bet jau liudija Dievo ištikimybę. „Mergelė Marija yra kitokios dienos aušra, pasaulio, pagaliau išvaduoto iš blogio, aušra“, – sakė popiežius ir ragino prašyti jos gerojo patarimo, priimti Dievo žodį, saugoti jį savyje ir leisti jam virsti drąsiais bei išmintingais sprendimais, vedančiais į tikrą atsivertimą.
Primindamas šventovės ryšį su augustinais, popiežius homilijoje pacitavo šv. Tomą Vilanovietį, kuris svarstė, kodėl evangelistai taip išsamiai pasakojo apie šv. Joną Krikštytoją ir apaštalus, tačiau tiek mažai užrašė apie Mergelės Marijos gyvenimą. Pasak Leono XIV, ši mintis ragina tikinčiuosius klausti Šventojo Rašto, diskutuoti su tekstu ir kalbėtis su Apreiškimo liudytojais tarsi su draugais.
Popiežius pažymėjo, kad net Evangelijos tyla apie Mariją savaip patvirtina šv. Tomo Vilanoviečio mintį. „Vien Marijos ir su ja esančio Sūnaus buvimas judina visą istoriją. Marijos dėka išganymas randa sau namus. Dievas tampa Dievu su mumis“, – sakė jis. Šv. Tomas Vilanovietis Marijos istoriją apibendrino žodžiais: „Tegul tau pakanka žinoti, kad ji yra Dievo Motina.“
Leonas XIV taip pat pabrėžė, kad Dievas pasirinko pačias kukliausias istorines aplinkybes ir nuolankiausią kūrinį tam, kad apreikštų savo Karalystės naujumą. Pasak jo, tai Karalystė, kurioje nėra vietos savivalei, o visagalybė atsiskleidžia kūrimu, tarnavimu ir rūpinimusi gyvybe.
Baigdamas homiliją popiežius atkreipė dėmesį į Mišių Pradžios maldos prašymą, kad Mergelės Marijos Gimimo šventė visiems atneštų paguodą ir ramybę. „Norėkime įsivaizduoti taiką. Praplėskime savo suvokimo ribas ir nutapykime jos paveikslą savo sieloje. Atpažinkime, jog ji jau yra. Priimkime ją ir jai tarnaukime“, – ragino Leonas XIV. Jis pabrėžė, kad taika yra Dievo dovana, Prisikėlusiojo dvelksmas ir Šventosios Dvasios darbas, bei kvietė leisti jai augti žmogaus viduje, kad ji galėtų sudygti pasaulyje. „Motina, Geroji Patarėja, mums tepadeda to siekti“, – baigė popiežius.
