Nuo išrinkimo popiežiumi Leonas XIV poilsio dienoms skyrė ypatingą dėmesį ir nuolat ieškojo galimybių atsitraukti nuo intensyvios darbotvarkės Vatikane.
Kai nebūdavo išvykęs į užsienio keliones, pirmadienius ir antradienius jis leisdavo Kastel Gandolfe, kur žaisdavo tenisą, plaukiodavo ir jodinėdavo prieš grįždamas į darbą Romoje.
2025 m. jis atkūrė popiežių tradiciją vasaros atostogas praleisti Kastel Gandolfo Apaštališkuosiuose rūmuose – tradiciją, kurios buvo atsisakęs popiežius Pranciškus.
2026 m. vasarą Leonas XIV Kastel Gandolfe praleido 22 dienas. Liepos 27 d. vakare jis sugrįžo į Vatikaną.
Per atostogas popiežius atsisakė įprastų bendrųjų audiencijų ir oficialių susitikimų, tačiau tris sekmadienius kartu su piligrimais ir Kastel Gandolfo gyventojais kalbėjo „Viešpaties angelo“ maldą.
Vienu svarbiausių atostogų įvykių tapo pietūs su 200 Romos vyskupijos karitatyvinių organizacijų globojamų žmonių, kuriuose popiežius kartu valgė su įvairių gyvenimo sunkumų patiriančiais asmenimis.
Popiežius taip pat aplankė kelias piligrimystės vietas Italijos kaimiškose vietovėse, tarp jų Montekasino abatiją, Subjako benediktinų vienuolynus ir Švenčiausiosios Trejybės šventovę Vallepietroje.
Albano vyskupija popiežiaus viešnagės proga Kastel Gandolfe surengė koncertą jo garbei. Nors atostogavo, Leonas XIV ir toliau siuntė vaizdo žinutes įvairių pasaulio šalių tikintiesiems, skirtas vietinių Bažnyčių renginiams.
Popiežiaus poilsis buvo pristatomas ne tik kaip atokvėpis nuo pareigų, bet ir kaip kvietimas iš naujo atrasti tikrąją laisvalaikio prasmę technokratiniame pasaulyje.
Popiežiaus poilsis buvo pristatomas ne tik kaip atokvėpis nuo pareigų, bet ir kaip kvietimas iš naujo atrasti tikrąją laisvalaikio prasmę technokratiniame pasaulyje.
Enciklikoje Magnifica Humanitas Leonas XIV perspėjo, kad kultūra, pirmenybę teikianti darbo našumui, silpnina šeimas ir apsunkina jaunų žmonių atsakomybės ugdymą. Jis rašė: „…nesant tinkamos pusiausvyros tarp darbo, laisvalaikio ir poilsio, silpnėja šeimos, o jauniems žmonėms vis sunkiau ugdytis atsakomybės jausmą.“
Popiežiškojo universiteto Regina Apostolorum filosofijos profesorius kun. Eamonnas O’Higginsas (Imonas O’Higinsas) teigė, kad popiežiaus pavyzdys primena, jog net ir didžiausią atsakomybę turinčiam žmogui būtina atsitraukti nuo darbo.
„Atsitraukti nuo kasdienio darbo ir atsidurti kitoje aplinkoje yra esminė mūsų žmogiškumo dalis“, – sakė kun. E. O’Higginsas.
Jis taip pat pabrėžė, kad kultūroje, kurioje darbas yra tapęs manija, žmogui būtina sustoti ir atsiverti gilesniam gyvenimo bei kontempliacijos matmeniui.
Kun. E. O’Higginsas aiškino, kad vokiečių katalikų filosofas Josefas Pieperis (Josefas Pyperis) laisvalaikį suprato ne kaip paprastą poilsį, bet kaip sąmoningą laiką, skirtą kontempliacijai.
Pasak jo, tikrasis laisvalaikis prasideda tada, kai žmogus atsitraukia nuo kasdienių pareigų, iš naujo atranda pasaulyje jau esančią daiktų, žmonių ir Dievo tvarką bei paskirtį ir pajunta egzistavimo džiaugsmą.
J. Pieperis perspėjo: „Jei neatgausime tylos ir įžvalgos meno, gebėjimo pabūti neveikloje, jei tikro laisvalaikio nepakeisime mūsų karštligiškomis pramogomis, sunaikinsime savo kultūrą – ir save pačius.“
Jis taip pat pabrėžė, kad šiandien tokios karštligiškos pramogos dažnai susijusios su priklausomybe nuo išmaniųjų telefonų ir kompiuterių.
Vatikano Kultūros ir švietimo dikasterijos Kultūros skyriaus sekretorius vyskupas Paulas Tighe’as (Polas Taigas) pasiūlė atlikti šiuolaikišką sąžinės sąskaitą – peržiūrėti savo naršyklės istoriją.
„Pažvelkite į savo naršyklės istoriją. Kur praleidote visą dieną? Kam skyrėte savo laiką? Viešajame transporte visi be perstojo naršo niūrių naujienų srautus“, – sakė vyskupas.
Jis priminė: „Laikas yra labai brangi dovana. Ar gerai jį naudoju?“
Kalbėdamas apie dirbtinį intelektą, vyskupas pažymėjo, kad nors jis gali sumažinti darbo krūvį, vien daugiau laisvo laiko neužtenka.
„Tikrasis laisvalaikis yra daugiau nei vien užsiėmimas kokia nors veikla. Laisvalaikis reiškia branginti tai, kas esi“, – pabrėžė P. Tighe’as.
Josefas Pieperis teigė, kad šventės, sudarančios laisvalaikio šerdį, iš pradžių buvo skirtos Dievo garbinimui. Jis rašė: „Jei šventimas ir šventės sudaro laisvalaikio šerdį, tuomet pati giliausia laisvalaikio prasmė ir pateisinimas kyla iš to paties šaltinio, iš kurio kyla ir šventės. O tas šaltinis yra Dievo garbinimas.“
Katalikams Dievo garbinimas reiškiasi asmenine malda ir dalyvavimu liturgijoje, ypač sekmadienio šv. Mišiose. Popiežius Leonas XIV neseniai paragino tikinčiuosius „skirti laiko klausytis Dievo žodžio, jį skaityti ir apmąstyti“.
