Prancūzijoje įsigaliojus naujam įstatymui dėl eutanazijos ir asistuojamosios savižudybės, Paryžiaus arkivyskupas Laurentas Ulrichas (Loranas Ulrichas) paragino tikinčiuosius melstis, veikti ir ypač rūpintis pažeidžiamiausiais žmonėmis.
Įstatymą, įtvirtinantį „teisę į pagalbą mirti“, prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) rugpjūčio 18 d. pasirašė ir paskelbė, o rugpjūčio 19-ąją jis buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Įstatymas taikomas pilnamečiams asmenims, sergantiems sunkia ir nepagydoma pažengusios arba galutinės stadijos liga, sukeliančia nepakeliamas kančias.
Pagal naująją tvarką pacientas gali suvartoti mirtį sukeliančią medžiagą, o jei pats to padaryti negali, tai gali padaryti gydytojas. L. Ulrichas apgailestavo, kad paliatyvioji pagalba, nors laikoma nacionaliniu prioritetu, pagal įstatymo raidę yra „prieinama visiems, išskyrus pačius pažeidžiamiausius, kuriems mirtis bus siūloma ir pristatoma kaip tam tikra sveikatos priežiūros forma“.
Arkivyskupas paragino katalikus „ir toliau melstis, neprarasti vilties ir veikti kūrybingai bei atkakliai“. Pasak jo, žmogaus gautą gyvenimą, kuris „niekada iki galo mums nepriklauso“, reikia mylėti ir juo rūpintis, o žmogų gyvenimo pabaigoje – lydėti ir lengvinti jo kančias.
L. Ulrichas pabrėžė, kad tikintiesiems pirmiausia reikia patiems apsispręsti nesinaudoti naująja „teise“. „Eutanazija ir asistuojamoji savižudybė dabar egzistuoja kaip galimybė: niekas neturėtų mūsų versti paversti jų mūsų gyvenimo tikrove“, – rašė arkivyskupas.
Jis taip pat paragino asmeniškai įsipareigoti rūpintis senyvo amžiaus žmonėmis, ligoniais, pažeidžiamaisiais ir kenčiančiaisiais. Pasak arkivyskupo, būtina siekti, kad nė vienas žmogus nesijaustų toks nereikalingas ar nevertas, jog imtų prašyti mirties.
„Galime atsiliepti į mūsų žmogiškumo, tikėjimo ir paties Kristaus kvietimą („Buvau ligonis – mane aplankėte“, Mt 25, 36) ir konkrečiai lydėti gyvenimo pabaigą pasiekusius žmones“, – pabrėžė L. Ulrichas. Jis paragino įsitraukti į organizacijų, padedančių užtikrinti tokį brolišką buvimą šalia, veiklą.
Arkivyskupo teigimu, kenčiantiesiems galima padėti pirmiausia skiriant jiems savo laiko – ištiesiant ranką, kalbantis, išklausant, dalijantis ir rodant atjautą.
L. Ulrichas taip pat ragino nuolat melstis „už tuos, kurie artėja prie gyvenimo pabaigos, už jais besirūpinančius žmones, kurie susidurs su prašymais padėti numirti, ir už tuos, kurie į šiuos prašymus atsakys“. Jis kvietė melstis ir už šeimas, kurias naujojo įstatymo sukeltos situacijos gali palikti bejėges ar visam laikui išskirti.
Baigdamas Paryžiaus arkivyskupas priminė popiežiaus Leono XIV žodžius, pasakytus 2025 m. gegužės 8 d., jo išrinkimo dieną: „Turime kartu ieškoti, kaip būti misionieriška Bažnyčia, Bažnyčia, kuri tiesia dialogo tiltus, visada atvira priimti visus, kaip ši aikštė – išskėstomis rankomis.“
