Krikščionių pagalbos organizacijos pradėjo skubias sveikatos apsaugos priemones Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) po mirtino Ebolos protrūkio šalies šiaurės rytuose, sukėlusio tarptautinį susirūpinimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gegužės 15 dieną paskelbė protrūkį tarptautine visuomenės sveikatos ekstremaliąja situacija po to, kai Iturio provincijoje buvo nustatyti Bundibugyo Ebolos atmainos atvejai. Pasak PSO, šiai viruso atmainai kol kas nėra patvirtintos vakcinos ar gydymo.
Krikščionių humanitarinė organizacija „Tearfund“ pranešė, kad jos komandos KDR jau pradėjo bendradarbiauti su bažnyčiomis ir vietos tikėjimo lyderiais, siekdamos stabdyti viruso plitimą. Tam rengiamos visuomenės švietimo kampanijos apie higieną, ankstyvą kreipimąsi pajutus simptomus ir saugų mirusiųjų laidojimą.
Po apsilankymo Bunijoje, Iturio provincijoje, „Tearfund“ vadovė KDR Poppy Anguandia (Popi Angvandija) perspėjo, kad protrūkis kelia itin didelę grėsmę dėl nuolatinio gyventojų judėjimo regione. Ji pažymėjo, kad jau mirė daugiau kaip 170 žmonių, o nustatyta daugiau kaip 750 įtariamų užsikrėtimo atvejų. Pasak jos, intensyvus gyventojų judėjimas apsunkina kontaktų atsekimą.
„Negalime švaistyti nė akimirkos telkdami tikėjimo lyderius Ebolos plitimui stabdyti“, – teigė Anguandia. Ji pridūrė, kad pastoriai jau dalijasi praktiniais patarimais apie rankų plovimą, kreipimąsi medicininės pagalbos ir saugų elgesį su mirusiųjų palaikais, siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką.
„Negalime švaistyti nė akimirkos telkdami tikėjimo lyderius Ebolos plitimui stabdyti“, – teigė Anguandia. Ji pridūrė, kad pastoriai jau dalijasi praktiniais patarimais apie rankų plovimą, kreipimąsi medicininės pagalbos ir saugų elgesį su mirusiųjų palaikais, siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką.
„Tearfund“ pradėjo skubios pagalbos rinkimo kampaniją protrūkio padariniams suvaldyti. Anguandia įspėjo, kad „skaičiai sparčiai auga, o laikas yra kritiškai svarbus“, nes protrūkis vyksta tankiai apgyvendintame regione, kuriame daug vidinės ir tarpvalstybinės migracijos. Pasak jos, „visos sąlygos didelio masto katastrofai jau susiklosčiusios“.
Ji taip pat pabrėžė sudėtingas gyvenimo sąlygas Konge. „KDR žmonės dažnai turi rinktis – vandenį gerti ar juo plauti rankas. Daugelis neturi tekančio vandens ir turi eiti kilometrus, kad parsineštų bent nedidelį jo kiekį“, – sakė Anguandia.
„Tearfund“, Iturio provincijoje veikianti daugiau kaip dešimtmetį, pranešė greitai aktyvavusi informavimo tinklus vietos bendruomenėse, kad galėtų skleisti visuomenės sveikatos informaciją ir stiprinti prevencines priemones. Organizacija taip pat priminė, kad daugeliui šeimų trūksta net elementarių higienos priemonių, tokių kaip muilas ir švarus vanduo, kurie yra būtini infekcinių ligų protrūkiams suvaldyti.
Organizacija atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastaraisiais metais sumažintas humanitarinis finansavimas dar labiau apsunkino labdaros organizacijų ir sveikatos priežiūros įstaigų darbą pažeidžiamose bendruomenėse. Ankstesnių Ebolos protrūkių metu 2018–2020 metais „Tearfund“ bendradarbiavo su sveikatos centrais, įrengdama švaraus vandens sistemas, pacientų rūšiavimo ir izoliacijos zonas, tualetus bei medicininių atliekų deginimo įrenginius.
Anksčiau organizacija taip pat dirbo su bažnyčių lyderiais ir vietos bendruomenėmis rengdama informavimo kampanijas vietos kalbomis. Jos apėmė radijo laidas, viešus pranešimus, muzikines programas ir švietėjišką veiklą lankant žmones jų namuose. Kampanijomis siekta mažinti viruso plitimą ir kovoti su stigma, nukreipta prieš Ebolą išgyvenusius žmones.
Krikščionių pagalbos organizacija „Samaritan’s Purse“ paskelbė siunčianti į KDR specializuotą skubios pagalbos komandą. Į pirmąją misiją turėtų vykti protrūkių specialistai, inžinieriai, infekcijų prevencijos ekspertai ir medicinos darbuotojai, kurie stiprins vietos krikščioniškų misijų ligoninių darbą bei infekcijų kontrolės priemones. Organizacija taip pat rengia Ebolos gydymo centrą ir siunčia apsaugos priemones medikams.
„Samaritan’s Purse“ prezidentas Franklinas Grahamas (Franklinas Greihamas) pareiškė: „Samaritan’s Purse“ jau daugiau kaip dešimtmetį dirba kovos su Ebola epicentre ir nesustosime dabar. Darysime viską, ką galime, kad išgelbėtume gyvybes. Norime, kad žmonės žinotų, jog Dievas juos myli ir jie nėra vieni.“
Organizacija anksčiau valdė Ebolos gydymo centrus Liberijoje ir KDR bei rengė plataus masto visuomenės sveikatos kampanijas kartu su tūkstančiais bažnyčių lyderių ir vietos savanorių.
