Irane stiprėja krikščionių persekiojimas – pastaraisiais mėnesiais tikintiesiems skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės dėl maldos susitikimų, Biblijų platinimo ir veiklos namų bažnyčiose.
Gruodį penkiems Irano krikščionims buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių bendra trukmė siekia 50 metų.
Nuosprendžiai paskelbti dėl kaltinimų, susijusių su maldos susitikimais, krikštais ir Biblijų platinimu pagal Teherano revoliucinio teismo taikomas pakeistas baudžiamojo kodekso nuostatas.
Teisėjas Abolqasemas Salavati (Abolkasemas Salavatis) keturiems kaltinamiesiems skyrė po 10 metų kalėjimo, o dar vienam – aštuonerių metų bausmę.
Vienai moteriai taip pat skirti papildomi dveji metai kalėjimo dėl veiklos socialiniuose tinkluose.
Valdžia grupę apkaltino susimokymu ir propaganda prieš valstybę.
Pranešama, kad oficialus nuosprendžio paskelbimas po teismo posėdžių buvo vilkinamas kelias savaites, o apeliacijai pateikti tam pačiam teismui buvo skirtos tik 20 dienų.
Du nuteistieji jau anksčiau buvo kalėję dėl veiklos namų bažnyčiose.
Valdžia taip pat pareikalavo itin didelių užstatų – kai kuriais atvejais jie siekė apie 130 tūkst. JAV dolerių (apie 114 tūkst. eurų) ir beveik 250 tūkst. JAV dolerių (apie 219 tūkst. eurų).
Viena kalinė, serganti reumatoidiniu artritu, sulaikymo metu nukrito nuo gulto ir susilaužė stuburą.
Ji buvo grąžinta iš ligoninės negavusi viso būtino gydymo, o vėliau jai išsivystė infekcijos, dėl kurių prireikė papildomos medicininės pagalbos.
Teismo dokumentuose buvo remiamasi 2010 metais tuomečio aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) pasakyta kalba, kurioje namų bažnyčios įvardytos kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.
Per teisminį procesą pareigūnai konfiskavo iš kaltinamųjų krikščionišką literatūrą ir Biblijas bei perdavė jas Žvalgybos ministerijai įvertinti.
Per teisminį procesą pareigūnai konfiskavo iš kaltinamųjų krikščionišką literatūrą ir Biblijas bei perdavė jas Žvalgybos ministerijai įvertinti.
Tuo metu Irane į katalikybę atsivertusi moteris buvo nuteista devynerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal kaltinimus dėl grėsmės valstybės saugumui ir antivalstybinės veiklos.
Ghazal Marzban, buvusi sąžinės kalinė, buvo pripažinta kalta dėl propagandos prieš valstybę ir susimokymo prieš nacionalinį saugumą, pranešė Jungtinėje Karalystėje veikianti religijos laisvę Irane stebinti organizacija „Article18“.
Nuosprendį paskelbė Revoliucinio teismo teisėjas Imanas Afshari (Imanas Afšaris), kuriam Europos Sąjunga neseniai pritaikė sankcijas.
Pasak „Article18“, teisėjas yra paskelbęs griežtas bausmes politiniams kaliniams, įskaitant krikščionis.
G. Marzban sausį buvo dar kartą sulaikyta savo namuose Teherane.
Per kratą pareigūnai konfiskavo jos Bibliją ir kitą krikščionišką literatūrą, o pati moteris buvo išvežta į nežinomą vietą nepaaiškinus sulaikymo priežasčių.
Praėjus dviem valandoms po sulaikymo, G. Marzban paskambino savo vyrui ir pranešė, kad yra laikoma Žvalgybos ministerijos sulaikymo centre.
Po šio skambučio mėnesį ji nebeturėjo jokio ryšio su šeima.
Per apklausas moteris buvo spaudžiama prisipažinti, kad jos Biblija ir krikščioniška literatūra buvo naudojamos evangelizacijai.
Per apklausas moteris buvo spaudžiama prisipažinti, kad jos Biblija ir krikščioniška literatūra buvo naudojamos evangelizacijai.
Ji tai neigė ir tvirtino, kad leidiniai buvo skirti asmeniniam naudojimui, pridurdama, jog kaip krikščionė turi teisę juos turėti.
2024 metais G. Marzban du mėnesius praleido Evino kalėjime po to, kai buvo nuteista už propagandą prieš režimą dėl režimą kritikuojančių šūkių.
Pirmą kartą ji buvo sulaikyta 2024 metų lapkritį po protesto prieš priekabiavimą, kurį patyrė po atsivertimo į katalikybę prieš septynerius metus.
Po atsivertimo islamo teisę studijavusiai moteriai buvo uždrausta laikyti advokatūros egzaminą, taip pat darytas spaudimas palikti Iraną.
Jos vyras, taip pat atsivertęs į krikščionybę, negali gauti vaistų, reikalingų Parkinsono ligai gydyti.
„Article18“ vykdomasis direktorius Mansouras Borji (Mansūras Bordžis) pareiškė, kad šis nuosprendis iš esmės yra bausmė abiem sutuoktiniams.
Pasak jo, vyrui reikalinga medicininė priežiūra, o G. Marzban negalės juo rūpintis būdama kalėjime.
Masiniai protestai Irane pirmą kartą kilo 2025 metų gruodžio 28 dieną dėl ekonominių sunkumų ir visuomenės nepasitenkinimo šalies valdžia.
Demonstracijos išplito daugiau kaip šimte miestų ir gyvenviečių visose šalies provincijose.
Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra pranešė apie daugiau kaip 7 tūkst. protestų aukų.
Irano valdžia pripažino mažiausiai 3 tūkst. žūčių, teigdama, kad dalis žuvusiųjų buvo saugumo pajėgų nariai.
