Prieš maždaug 2,5 tūkst. metų Kipre nukaldinta moneta, neseniai rasta Izraelio paplūdimyje, suteikė mokslininkams naujų įrodymų apie prekybos ir žmonių judėjimo ryšius tarp Kipro ir tuometinės Izraelio žemės bibliniais laikais.
Moneta praėjusį mėnesį buvo aptikta viename iš Ašdodo paplūdimių pietų Izraelyje. Ją rado paplūdimių departamento direktoriaus pavaduotojas Avi Chaprakas (Avi Čaprakas), pranešė Izraelio turizmo ministerija.
Įprastai A. Chaprakas padeda paplūdimių lankytojams surasti pamestus papuošalus, raktus ir kitus daiktus. Vienos tokios paieškos metu jis pastebėjo monetą ir suprato, kad tai neįprastas radinys.
Vadovaudamasis Izraelio senienų apsaugos įstatymu, jis perdavė monetą Izraelio senienų tarnybai (Israel Antiquities Authority). Tarnybos specialistai nustatė, kad iki šiol Izraelyje nebuvo rasta nė vienos tokios monetos.
Mokslininkų teigimu, moneta nukaldinta maždaug V a. pr. Kr. viduryje Salamino (Salamis) mieste rytinėje Kipro pakrantėje, kai salą valdė Persijos imperija. Tai apie 11 gramų sverianti moneta, vadinama siglu (siglos), plačiai naudota Persijos imperijoje.
Izraelio senienų tarnybos monetų skyriaus tyrėjas ir kuratorius Yannivas Davidas Levy (Janivas Davidas Levis) sakė, kad iš pirmo žvilgsnio moneta atrodė sidabrinė, tačiau tyrimai parodė, jog ji pagaminta iš kito metalo ir padengta sidabro sluoksniu. Tokia technologija buvo naudojama ir kitoms to meto Kipro monetoms, nes saloje trūko sidabro.
Pasak Y. D. Levy, tokio svorio ir nominalo monetos iš Persijos imperijos laikotarpio labai retai išlieka nepažeistos. Dauguma jų būdavo susmulkinamos į mažesnius gabalus, kad būtų galima naudoti kasdieniams atsiskaitymams. Tokių radinių dažniausiai aptinkama ne pakrantėje, o Izraelio gilumoje. Todėl pakrantės archeologinėje vietovėje rasta nepažeista moneta yra itin retas radinys ir turi ypatingą istorinę vertę.
Vienoje monetos pusėje pavaizduotas gulintis į kairę atsigręžęs avinas. Kitoje pusėje matoma to paties avino galva, pavaizduota įspaustame kvadratiniame antspaude, šalia – stačiai pavaizduota lauro šakelė ir trys ženklai, kurie, kaip manoma, priklauso senajai Kipro skiemeninei rašto sistemai.
Senovės Kipro monetas tirianti Atėnuose veikiančio Nacionalinio helenų tyrimų fondo (National Hellenic Research Foundation) istorijos instituto mokslininkė Evangeline Markou (Evandželinė Marku) teigė, kad V a. pr. Kr. Salamine nukaldintos monetos pasiekdavo daugelį rytinės Viduržemio jūros uostų. Jos nuomone, šis radinys gali padėti geriau suprasti prekybinius ryšius ir žmonių judėjimą tarp Kipro ir tuometinės Izraelio žemės.
Y. D. Levy pabrėžė, kad tiksliai užfiksuota radinio vieta ir aplinkybės leidžia monetą patikimai identifikuoti ir laikyti svarbiu įrodymu apie daugiau kaip prieš du tūkstančius metų egzistavusius prekybos ir žmonių judėjimo ryšius.
Ašdodas tūkstančius metų buvo Viduržemio jūros uostas. V a. pr. Kr. jis jau buvo Persijos imperijos valdomos Levanto pakrantės dalis, kaip ir Kipras. Senovėje Ašdodas buvo vienas iš penkių filistinų pentapolio miestų, o Persijos valdymo laikotarpiu Kipro miestų karalystės, tarp jų ir Salaminas, toliau kaldino savo monetas, dažniausiai puošiamas vietiniais simboliais, o ne Persijos imperijos vaizdiniais.
Achemenidų Persijos imperijoje siglas buvo pagrindinis sidabrinės valiutos nominalas, naudotas kartu su auksiniu dariku. Abi šios monetos V a. pr. Kr. plačiai cirkuliavo visoje imperijoje.
Už pranešimą apie radinį A. Chaprakui buvo įteiktas Izraelio senienų tarnybos padėkos raštas. Jis sakė monetą laikęs bendro istorinio paveldo dalimi, todėl nedelsdamas ją perdavė specialistams. „Jei šiuo poelgiu bent maža dalimi prisidėjau prie Izraelio žemės istorijos tyrimų, man tai yra didžiulė garbė“, – kalbėjo jis.
